Muzikos festivaliai Lietuvoje

Meno renginiai ir festivaliai yra svarbi visuomenės kultūrinio gyvenimo dalis. Jie ne tik praturtina kasdienybę, atitraukiant žmones nuo rutinos, bet ir skatina visuomenės kūrybiškumą, tarpkultūrinį dialogą (Laužikienė N. ir kt., 2008). Dėl patiriamų stiprių emocijų, teigiamų įspūdžių, pažinimo džiaugsmo ar naudos, įvairiausi renginiai sutraukia gausybę dalyvių – vietinių žmonių ir turistų (Vaitekūnas S., Povilanskas R., 2011). Aukštos kokybės kultūriniai renginiai gerina valstybės įvaizdį bei teikia tiesioginę ekonominę naudą miestams, pritraukdami užsienio turistus.

Temos aktualumas. Per pastaruosius dešimtmečius turizmo sektorius sparčiai augo ir pagrindinė to priežastis - kultūrinio turizmo populiarėjimas (Connell J., Gibson Ch., 2005). Renginiai ir festivaliai yra vienas svarbiausių kultūrinio turizmo komponentų. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kasmet vyksta vis daugiau festivalių, nes kultūra priversta veikti rinkos ekonomikos sąlygomis (Laužikienė N. ir kt., 2008). Festivalis – patraukli forma ne tik pristatyti geriausius įvairių sričių, skirtingų šalių kūrėjus, bet ir atkreipti visuomenės, žiniasklaidos dėmesį, gauti finansavimą iš įvairių šaltinių.

Akivaizdus muzikos festivalių įnašas į regioninę plėtrą yra jų sąsaja su turizmu ir iš jų gaunama tiesioginė ekonominė nauda. „UK Music“ statistikos duomenimis, muzikos turizme Jungtinėje Karalystėje 2012 m. tiesiogiai ir netiesiogiai sugeneruotos pajamos siekė 2,2 milijardų svarų. Muzikos turistai festivaliams išleido apie 1,3 milijardų svarų, vidutiniškai išleistos pajamos vieno turisto Jungtinėje Karalystėje siekė 657 svarų. 6,5 milijonai muzikos turistų atkeliavo į Jungtinę Karalystę, festivaliuose 41% publikos sudarė turistai iš užsienio valstybių (UK Music, 2013).

Lietuvos muzikinė kultūra, organizuojami kasmetiniai festivaliai yra konkurencingi regiono kontekste. Elitinės arba populiariosios kultūros festivaliai ir renginiai turi stiprų potencialą pritraukti lankytojus iš kaimyninių valstybių, jei komunikacija yra tikslingai nukreipiama (Lietuvos turizmo komunikacijos ir rinkodaros strategija 2009-2013m.).

Vienas iš Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos uždavinių – didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą neturistinio sezono metu. Muzikos festivaliai yra vieni iš didžiausių kultūrinių renginių vykstančių pasaulyje. Tai puiki priemonė regionams skatinti turizmą, kuriame vyrauja sezoniškumas. Tinkamai metų bėgyje paskirstyti renginiai padeda mažinti sezoniškumo problemą ir didina turistų srautą. (Janeczko B., Mules T., Ritchie B., 2002.)

Užsienio mokslinėje literatūroje aptinkama daug tyrimų muzikos festivalių tema, tačiau pirminė lietuviškos literatūros apžvalga rodo, jog Lietuvoje muzikos festivalių tematika turizmo kontekste nėra plačiai tyrinėta, todėl ši tema yra nauja ir aktuali.

Problematika. Lietuvoje festivalių tema, ypač muzikos festivalių, nėra plačiai tyrinėta. Festivalių tematiką nagrinėjo lietuviai autoriai Žalpis E (2004), Kraniauskas L. (2007), Vaitekūnas S. ir Povilankas R. (2011). Daug plačiau festivalių ir muzikos festivalių temą nagrinėjo užsienio specialistai Janeczko B. ir kt. (2002), Willnauer F. (2004), Gibson Ch., Connell J (2012), Kyle G. T., Lee J. (2013), Kitterlin M., Yoo M. (2014) ir daugelis kitų. Minėtų autorių darbuose aptariama muzikos festivalių įtaka provincijų plėtrai, trumpalaikei bei ilgalaikei regiono ekonominei naudai, socialiniai, kultūriniai ir simboliniai festivalių aspektai, įvairių stilių muzikos festivalių lankytojų segmentai, motyvai, kodėl turistai dalyvauja festivaliuose, festivalių pasiūla tam tikruose regionuose ir kt.

,,Lietuvos turizmo komunikacijos ir rinkodaros strategijoje 2009-2013 m.“ įvardijamas festivalių ir renginių potencialas, pritraukti lankytojus iš kaimyninių valstybių. Neišnaudotos festivalių galimybės, vystant turizmą, įvardijamos Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje. Lietuvos turizmo strateginiuose dokumentuose bei portaluose trumpai užsimenama apie festivalius, tačiau juose pristinga susistemintos informacijos apie esamą festivalių padėtį rinkoje. Festivalmap.eu, festivalsearcher.com internetinėse svetainėse pateiktas muzikos festivalių, vykstančių Europoje, žemėlapis (http://festivalmap.eu, http://www.festivalsearcher.com), kur nėra išskirta nei vieno Lietuvoje vykstančio muzikos festivalio.

Tikslinės literatūros apžvalgos pagrindu formuluojami šio darbo probleminiai tiriamieji klausimai: kokia muzikos festivalių pasiūla Lietuvoje, ar pasiūla atitinka paklausą? Kokia festivalių įvairovė, ar muzikos žanro įvairovė yra pakankama? Koks muzikos festivalių dislokacinis išsidėstymas, kurioje Lietuvos dalyje vyrauja pasiūlos koncentracija?

Pasirinktas darbo objektas yra muzikos festivalių pasiūla Lietuvoje.

Darbo tikslas – išanalizavus teorinius festivalių organizavimo aspektus, ištirti muzikos festivalių pasiūlą Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas jų pasiūlos optimizavimui.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti festivalių pasiūlos teorinius aspektus.

2. Apžvelgti muzikos festivalių pasiūlos tyrimus.

3. Ištirti muzikos festivalių pasiūlą Lietuvoje ir nustatyti jų dislokaciją.

4. Ištirti vartotojų nuomonę apie muzikos festivalių pasiūlą.

5. Numatyti muzikos festivalių pasiūlos Lietuvoje optimizavimo galimybes ir priemones.

Tyrimo metodai:

1. Teminės mokslinės literatūros, publikacijų analizė;

2. Teisinių, plėtros dokumentų, statistinių duomenų analizė;

3. Muzikos festivalių pasiūlos kiekybinis tyrimas;

4. Kartografinis metodas (muzikos festivalių išdėstymas žemėlapyje);

5. Muzikos festivalių lankytojų anketinė apklausa.

Literatūros apžvalga. Atliekant festivalių teorinės medžiagos analizę, buvo susitelkta į daugelio užsienio ir lietuvių mokslininkų darbus.

Grecevičiaus P. ir kt. vadovėlyje “Turizmas“ (2002) aptarė kultūrinio turizmo išteklius, kultūros turistų motyvaciją ir poreikius. Muzikos festivalių sąvoka ir trumpa klasifikacija pateikiama knygoje „Muzikos enciklopedija“ (2003). Žalpio E. knygoje ,,Kultūros vadyba“ (2004) festivaliai apžvelgiami vadybos ir turizmo aspektais. Šioje knygoje aptariamas Lietuvos festivalių ir švenčių 100-tukas, pateikiamos festivalių vadybos problemos, trumpa festivalių klasifikacija. Blaževičius P. (2006) knygoje „Laisvalaikio organizavimas“ aiškinasi renginių sąvokas, tarp jų ir festivalio. Kraniauskas L. straipsnyje „Apie mirusias vietoves ir gyvus pasakojimus. Klaipėdos urbanistinių erdvių interpretatorių beieškant“(2007) analizavo Klaipėdos miesto negyvenamų erdvių panaudojimą šventėms ir festivaliams. Tarptautinės konferencijos ,,Neužšąlanti kultūra 2006-2008. Festivaliai: kūrybiškumo ir miestų plėtros sandūros“ medžiagoje atkreipiamas dėmesys į festivalį, kaip svarbų šiuolaikinės kultūros reiškinį, kultūros ekonomikos elementą, miesto įvaizdžio formavimo strateginę priemonę. Festivalių sąvoka pateikiama „Aiškinamajame turizmo terminų žodyne“ (2009). Vaitekūnas S. ir Povilanskas R. (2011) apžvelgė festivalius renginių turizmo kontekste. 2008 metais priimtoje ,,Meno festivalių tarpkultūrinio dialogo deklaracijoje“ įvardijama festivalių svarba, daugiatautę bendruomenę paverčiant į tarpkultūrinę bendruomenę.

Baigiamuosiuose darbuose Šešelgienė G. (2007) tyrė komunikacijos vadybos ypatumus ir jų įtaką festivaliams, Miežetienė G. (2011) nagrinėjo festivalių turizmo plėtros galimybes Vakarų Lietuvos regione, tyrė Vakarų Lietuvos festivalių pasiūlą ir ar ji atitinka paklausą, Bružinskaitė S. (2012) baigiamajame bakalauro darbe „Renginių organizavimas Šiaulių mieste“ pateikė renginių pasiūlą ir paklausą Šiaulių mieste, tarp kurių matyti ir festivalių pasiūla bei paklausa, Vaišvila J. (2013) analizavo Jaunimo festivalių vadybą Vakarų Lietuvoje, gilinosi į „Karklės“ festivalio vadybinius aspektus.

Muzikos festivalių tematiką daug plačiau nagrinėja užsienio specialistai: Janeczko B. ir kt. (2002), Willnauer F. (2004), Gibson Ch., Connell J. (2012), Evens T., Huijgh E. (2012) ir daugelis kitų. Minėtų autorių darbuose aptariama muzikos festivalių įtaka provincijų plėtrai, socialiniai, kultūriniai ir simboliniai festivalių aspektai, festivalių įtaka trumpalaikei bei ilgalaikei regiono ekonominei naudai, įvairių stilių muzikos festivalių lankytojų segmentai, priežastys, kodėl turistai dalyvauja festivaliuose ir kt.

Apie motyvus, skatinančius žmones dalyvauti festivaliuose rašė Getz D. (1991), Crompton J. L., McKay S. L. (1997), Kitterlin M., Yoo M. (2014). Kyle G. T., Lee J. (2013) pateikė tris festivalių lankytojų rinkos segmentus. Lee C. K. (2000) nagrinėjo skirtumus tarp dviejų tautybių motyvų lankant festivalius. Abreu-Novais M., Arcodia Ch. (2013) išskyrė penkias priežastis, kodėl žmonės dalyvauja muzikos festivaliuose.

Ekonominę festivalių naudą regionams aptaria daugelis užsienio specialistų. Janeczko B. ir kt. (2002) nagrinėjo festivalių ekonominę naudą provincijoms, kuriose vyrauja turizmo sezoniškumas. Felsenstein D., Fleischer A. (2003) akcentuoja, kad vietiniai festivaliai yra vis dažniau naudojami kaip instrumentai tam, kad skatintų turizmą ir pakeltų regioninę ekonomiką. Maughan Ch., Bianchini F. (2004) savo tyrime atskleidžia tikslius skaičius susijusius su festivalių lankytojais, festivalių sugeneruotomis pajamomis, festivaliams surengti reikiamomis lėšomis ir kt. Smith M. W. (2005) moksliniame straipsnyje užsimena, jog festivaliai ir renginiai miestams generuoja pajamas. Be to, jie gerina infrastruktūrą – statomi nauji pastatai, įsigyjami nauji įrenginiai. Gibson Ch. ir kt. (2009) tyrė sąsajas tarp kultūrinių festivalių ir ekonominės plėtros.

Festivalių vadybos ir marketingo aspektus nagrinėjo Andersson T. D., Getz. D. (2009). Jie aptarė festivalių vadybos reikšmę bei išskyrė tris festivalių „nuosavybės formas“. McKercher B. ir kt. (2008) aptarė trumpos trukmės festivalius, kaip turistų traukos objektus, neprarandant užsienio turistų. Park H. (2010) apžvelgė muzikos festivalių marketingo strategijas, kurių pagrindas – komunikacija su lankytojais. Hudson S. ir kt (2013) nagrinėjo muzikos festivalių vadybą bei socialinės žiniasklaidos (angl. socialmedia) įtaką festivalio lankytojams.

Lew A. A., Ma L. (2012) įvardino festivalių istorinio ir geografinio konteksto svarbą, nustatant festivalių turizmo problemas ir iššūkius. Cudny W. (2014) festivalius įvardino kaip svarbią temą geografiniams tyrimams ir nustatė pagrindinius festivalių tyrimų aspektus. Gibson Ch., Connell J. (2012) viename iš tyrimų pateiktų knygoje „Music festival and region development in Australia“ naudojo duomenis apimančius festivalio pavadinimą, žanrą ir vietą. Informacija buvo renkama pasitelkiant internetinę paiešką, nusistačius festivaliams ir šventėms tinkamus kriterijus. Tyrime taip pat buvo naudojamas kartografinis metodas, kuomet festivaliai buvo sužymėti Australijos žemėlapyje. Festivalių žymėjimas žemėlapyje vizualiai įgalino erdvinį vaizdą, kaip išsidėstę festivaliai tam tikrame regione.

„Verslo paramos kultūrai skatinimo galimybių studijoje” (LR kultūros ministerija, 2006) nurodoma Lietuvoje vykstančių renginių ir festivalių žanrai. Išskiriama, jog meniniai festivaliai, kurių didžiąją dalį sudaro muzikos, yra populiariausi.

Internetiniame portale ManoFestivalis.lt įvardinti Lietuvoje vykstantys muzikos festivaliai, ir informacija apie juos: vyksmo vieta, laikas, kaina. (http://manofestivalis.lt/festivaliai/muzika) Tinklapyje Lietuva.lt išskiriami populiariausi festivaliai vykstantys Lietuvoje. (http://www.lietuva.lt/ gyvenimo_budas/festivaliai)

Sąvokos:

Muzikos festivaliai (vok. musikfestspiele, musicfeste, pranc. festivals de musique, angl. musicfestivals) – tai periodiškai rengiami masiniai muzikos kultūros renginiai (Muzikos enciklopedija, 2003).

Muzikos turistas – tai asmuo keliaujantis šalies viduje ar užsienyje su tiklsu dalyvauti (dažniausiai kaip žiūrovas) su muzika susijusiuose renginiuose. (Millington K., 2008)

Festivãlis – kompleksinis daugiaplanis, dažnai periodinis renginys, skirtas kokiai nors meno šakai – teatro, kino, muzikos ar šokių (Aiškinamasis turizmo terminų žodynas, 2009).

Renginių pasiūla – tai renginių kiekis ir įvairovė, kurie vykdomi tam tikroje teritorijoje ir siūlomi lankytojams. (Connell J., Gibson Ch., 2012)

Festivalių turizmas – tai kelionės, kurių tikslas – dalyvavimas festivaliuose (Cudny W., 2013).