Informacinių komunikacijų technologijų panauda spec. pedagogo darbe su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais Panevežėio bendrojo lavinimo mokyklose

76 psl. / 15000 žod.

Ištrauka

Problema ir jos aktualumas. Žmogaus negalia dažnai jam trukdo siekti išsilavin imo ir integruotis į visuomenę. Šiuolaikin ė visuomenė turi padėti neįgaliems asmenims įveikti savo negalią ir pasijusti visaverčiais visuomenės nariais. Pagrindinis šiuolaikin ės švietimo sistemos tikslas - kiekvienos asmenybės socializacija, veiksnaus žmogaus ugdymas, orientu otas į individualius asmens poreikius ir gebėjimus, pradedant nuo pat asmenybės vystymosi pradžios. Mokyklos uždavinys - suteikti kokybiškas ir prieina mas paslaugas specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Ypač daug galimybių šioje srityje teikia pažangios informacin ės komunikacinės technologijos (Dudzinskienė ir kt., 2010).

Specialioji pedagogika remiasi nuostata, kad ugdomi gali būti visi vaikai. Specialusis pedagogas projektuoja darbą su vaiku, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių, remdamasis ne tik esančiu aktualiuoju raidos lygiu, bet taip pat žinodamas ir atsižvelgdamas į potencialias vaiko galimybes, planuodamas teigiamą ugdymo rezultatą (Ambrukaitis ir kt., 2003). Šio tikslo siekti galėtų padėti ugdymo proceso organizavimas pasitelkiant šiuola ikines informacines ir komunikacines technologijas bei mokomąsias kompiuterines programas (Tautkevičienė, 2009). Mokymo įranga (priemonės) parenkamos atsižvelgiant į stipriąsias specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) vaik ų puses, akcentuojant tai, kaip jie geba geriausiai priimti informaciją.

Informacinės komunikacinės technologijos (toliau - IKT) – tai informacijos k aupimo, laikymo, apdorojimo, pateikimo ir perdavimo būdų ir priemonių visuma. Integruojant IKT į ugdymo procesą, siekiama dvejopo tikslo: veiksmingiau, orientuojantis į mokinį, įgyvendinti ugdymo uždavinius ir atliepti visuomen ės bei nuolatinio mokymosi poreikius plėtoti IKT kompetenciją, kurios pagrindas yra gebėjimai, nukreipti į mokymosi procesą, ir įgalinantys mokinį naudotis IKT galimybėmis, gerinant savo mokymąsi (Burneikaitė ir kt., 2005). Mokytojas, kuris integruoja IKT į ugdymo procesą, dažniausiai „siekia kitaip pateikti mokomąją medžiag ą ir kitaip organizuoti mokymą“ (Bal čytienė, 1998). Esminė IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo sąlyga - kvalifikuotas, gebantis profesionaliai jomis naudotis mokytojas. Šiuolaikiniam mokytojui reikia ne tik mokėti taikyti IKT, bet ir jas adaptuoti, siekiant konkrečių mokymo tikslų. Taigi tinkamai ir kryptingai kvalifikuotų pedagogų naudojamos informacinės komunikacinės technologijos turi didžiul į teigiamą poveikį visam ugdymosi procesui.

Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose mokosi negali ą turintys vaikai, su kuriais dirba specialiojo ugdymo specialistai (spec. pedagogai, socialiniai pedagogai, logopedai ir kt.), tačiau jose dar nėra tirtos informacinių komunikacinių technologijų taikymo galimybės ši ų pedagogų darbe su SUP vaikais. Taigi tokio tyrimo būtinybė yra akivaizdi. Atlikus š į tyrimą, gauti rezultatai leis nustatyti IKT panaudos galimybes Panevėžio bendrojo lavinimo mokykl ų spec. pedagogų darbe, identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias puses bei nurodys su IKT susijusio spec. pedagogo darbo tobulinimo galimybes.

IKT taikymo ugdymosi procese temomis yra parengta ir išleista nemažai mokslin ės, metodinės ir populiarios literatūros. Daugelis jų nagrinėja tik tam tikrus mokslinius, taikomuosius ar metodinius aspektus ir gerokai maži au yra darbų, apibendrinančių IKT taikymo spec. pedagogo veikloje ypatumus ir įvairovę ar pateikiančių kiek griežtesn ę ar labiau išbaigt ą IKT panaudojimo spec. pedagogo darbe charakteristiką. SUP vaikų ugdymas yra aktualus ir svarbus klausimas. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje š iam klausimui skiriama daug dėmesio. Vis dėlto Lietuvos sociokultūriniame kontekste pasigendama tyrimų, kurie padėtų įvertinti IKT neįgalių vaikų ugdymosi procese taikymo apimtį ir egzistuojančius technologijų naudojimo barjerus negalę turinčių vaikų ugdymo procese.

Bakalauro baigiamojo darbo tyrimo problema gali būti apibrėžiama klausimais, reikalaujančiais atskiro tyrimo:

  • koks yra spec. pedagogų poži ūris į IKT naudojimą, ugdant negalę turinčius vaikus?

  • kaip dažnai realioje praktikoje IKT taikomos spec. pedagogo darbe su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais?

  • kokios priežastys trukdo naudoti IKT ne įgalių vaikų ugdymui?

Tyrimo objektas – informacini ų komunikacinių technologijų panauda spec. pedagogo darbe su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

Hipotezė. Tyrimo pradžioje iškeltos dvi hipotez ės, kurios ir buvo tikrinamos tyrimo eigoje.

Hipotezė 1. Ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių moksleivius bendrojo lavinimo mokykloje, informacinių komunikacinių technologijų teikiamos galimybės nėra pilnai išnaudojamos.

Hipotezė 2. Informacinių komunikacinių technologijų naudojimą specialiojo pedagogo darbe įtakoja ne tik turimos priemonės, tačiau ir ugdymo specialistų kompetencija ir noras jas naudoti.

Tyrimo tikslas – ištirti pedagog ų poži ūrį į IKT taikymo galimybes, ugdant negalę turinčius vaikus Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose.

Uždaviniai:

  1. Atskleisti vyraujančius mokslininkų poži ūrius į specialiojo ugdymo sampratą, charakterizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

  1. Apibrėžti informacines komunikacines technologijas teorin iu aspektu bei išnagrin ėti IKT taikymo spec. pedagogo veikloje, ugdant SUP turinčius vaikus, ypatumus.

  1. Įvertinti pedagogų poži ūrį į IKT taikymo galimybes ugdant neįgalius vaikus, ištirti realiai egzistuojan čią praktiką Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose.

  1. Apibendrinti tyrimo rezultatus ir įvertinti galimybes spec. pedagogo darbui gerinti IKT panaudos aspektu.

Tyrimo metodai:

  1. Mokslinės literatūros analizė.

  1. Apklausos metodas.

  1. Gautų rezultatų analizė.

Tyrimo dalyviai – Panevėžio bendrojo lavinimo mokykl ų specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, psichologai, mokytojų padėjėjai/pagalbos mokiniui specialistai. Tyrime dalyvavo 18 spec. pedagogų, 19 logopedų, 9 socialiniai pedagogai, 6 psichologai, 9 mokytojo padėjėjai/pagalbos mokiniui specialistai. Vadovaujantis etikos principais, darbe nepateikiami tyrime dalyvavusių įstaigų pavadinimai. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo-balandžio m ėnesiais.

Bakalauro darbo struktūra: Š į bakalauro darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literat ūros sąrašas (73 šaltiniai), santrauka angl ų kalba, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 9 lentelės, 13 paveikslų. Prieduose pateikiama papildoma teorinė medžiaga ir apklausos anketos pavyzdys. Darbo apim tis 56 psl.


Turinys

  • Bakalauro darbo santrauka3
  •  
  • Įvadas4
  •  
  • 1 INFORMACINIŲ  KOMUNIKACINIŲ  TECHNOLOGIJŲ  PANAUDA
  •  
  • SPECIALIŲJŲ POREIKŲ VAIKŲ UGDYMOSI PROCESE: TEORINIS ASPEKTAS6
  •  
  • 1.1. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo samprata6
  •  
  • 1.1.1. Specialiojo ugdymo apibrėžimas6
  •  
  • 1.1.2. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo bruožai12
  •  
  • 1.2. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo galimybės specialiųjų poreikių
  •  
  • vaikų ugdyme19
  •  
  • 1.2.1. Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdymo procese19
  •  
  • 1.2.2. Informacinių komunikacinių technologijų panaudos specialiojo ugdymo procese
  •  
  • ypatumai24
  •  
  • 2 INFORMACINIŲ  KOMUNIKACINIŲ  TECHNOLOGIJŲ  PANAUDOS
  •  
  • GALIMYBĖS,UGDANTSPECIALIŲJŲ  UGDYMOSI   POREIKIŲ  VAIKUS
  •  
  • PANEVĖŽIO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE33
  •  
  • 2.1. Tyrimo metodika33
  •  
  • 2.2. Tyrimo dalyviai34
  •  
  • 2.3.   Turimų   informacinių   komunikacinių   technologijų   analizė   Panevėžio  bendrojo
  •  
  • lavinimo mokyklose36
  •  
  • 2.4.  Informacinių komunikacinių technologijų taikymo  apimtis  ir  galimybės  neįgalių
  •  
  • vaikų ugdymo procese Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose42
  •  
  • Išvados48
  •  
  • Literatūra50
  •  
  • Summary55
  •  
  • Priedai56

Literatūros sąrašas

  1. Ališauskien ė, S., Miltenienė, L. (2004). Bendradarbiavimas tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius. Šiauliai : Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Ališauskas, A. (2002). Vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių

įvertinimas. Šiauliai: ŠU l-kla.

  1. Ambrukaitis, J. (2005). Specialiojo ugdymo kaitos bruožai: mokslo taikomasis leidinys.

Šiauliai: Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Ambrukaitis, J. (1997). Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas: mokslinės konferencijos

medžiaga. Šiauliai: Šiauli ų pedagoginis institutas.

  1. Ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus speciali ųjų poreikių vaikų ugdymas (1997). Šiauliai: Šiauli ų pedagoginis institutas.

  1. Bagdonas, A. (1995). Mokymosi negalės. Vilnius: VU leidykla.

  1. Bagdonas, A. (1995). Sutrikimų klasifikacija. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla.

  1. Bareikienė, M. (2007). Kaip IKT keičia bendravimą ir bendradarbiavimą. Žvirbli ų takas, 4, 12-14.

  1. Barkauskaitė, M., Grincevičienė, V., Indrašien ė, V., Pūkinskaitė, R. (2001). Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas. Vilnius: VPU.

  1. Baršauskien ė, V., Janulevičiūtė-Ivaškevi čienė, B. (2007). Komunikacija: teorija ir

praktika. Kaunas: Technologija.

  1. Bogdienė, V., Gaigalienė. M. (20080. Tėvų, auginančių kalbos ir komunikacijos, intelekto, judesio bei padėtis sutrikimų turinčius vaikus, bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialistais. Edukacinės studijos, T. 6.

  1. Bitinas, B. (1996). Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: VPU l-kla.

  1. Brazdeikis, V. (2005). Pedagogo informacijos ir komunikacijos technologijos taikymo kompetencija. Informacijos mokslai, T. 34.

  1. Brazdenkis, V. (2003). Pedagogo kompetencija, informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietime. Informacijos mokslai, T. 26, 29–36.

  1. Burneikaitė, N. ir kt. (2005) Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės: rekomendacijos mokytojui. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo apr ūpinimo centras.

  1. Dagienė, V., Grigas, G. (1991). Informatika. Kaunas: Šviesa.

  1. Dagienė, V., Žandaris, A. (2003). Informacinės technologijos XI-XII klasėms. Vilnius: TEV.

50

  1. Daumantienė, B., Unterhauser, L., Davydonienė, M. I. (2007). Profesinio bakalauro baigiamasis darbas. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla.

  1. Daniels, E. R., Stafford, K. (2000). Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas: specialiųjų

poreikių vaikų integravimas. Vilnius: Gimtasis žodis.

  1. Dudzinskienė, R. ir kt. (Red. gr.). (2010). Inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymas. II knyga. Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams. Vilnius: Ugdymo plėtotės centras.

  1. Dzemydienė, D. (2006). Intelektualizuotų informacinių sistemų projektavimas ir taikymas. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras.

  1. Dzemydienė, D., Naujikienė, R. (2004). Informacinės sistemos. Duomenų struktūros ir valdymas. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras.

  1. Gage, N.L., Berliner, D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera.

  1. Gamble, T. K., Gamble, M. (1990). Communication works. New York: McGraw-Hill.

  1. Garkauskaitė, L. (2003). Informacijos ir komunikacjos technologijų integravimas į švietim ą Europos Sąjungoje: politikos tendencijos, tyrimai ir problemos. Kompiuterininkų dienos-2003, 204-210.

  1. Garšvien ė, A. (2007). Augmentinė ir alternatyvioji komunikacija. Šiauliai: Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Gesevičienė, V. ir kt. (Red. gr.). (2007). Inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymas. II knyga. Metodinė priemonė specialiojo ugdymo pedagogams ir pradinių klasių mokytojams. Vilnius: Švietimo pl ėtotės centras.

  1. Grigas, G. (1997). Duomenų tipai. Vilnius: Žuv ėdra.

  1. Grincevičienė, V., Ušeckien ė, L. (2003). Informacinių ir komunikacinių technologijų integravimo švietimo sistemoje tendencijos nuolatin io mokymosi kontekste. Pedagogika, T. 69, 59-151.

  1. Gudonis, V. (1998). Tiflologijos pagrindai. Šiauliai: Šiauli ų universitetas.

  1. Hallahan, D. P., Kauffman, J. M. (2003). Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo

įvadas. Vilnius: Alma litera.

  1. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės: rekomendacijos mokytojui (2005). Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo apr ūpinimo centras.

  1. Janickienė, D. (2005). Informatika. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

  1. Jonynienė, V. (2004). Į kompetenciją orientuotas ugdymas. Žvirbli ų takas, 1, 20-23.

  1. Jucevičienė, P., Brazdeikis, V. IKT diegimo įtakos pedagoginės sistemos kaitai

51

charakteristikos. Socialiniai mokslai, 2 (39), 38-47.

  1. Jucevičienė, P. (2003). Pedagogo IKT kompetencijos dinamiškos struktūros pagrindimas. Socialiniai mokslai, 2 (39), 70-81.

  1. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai (edukologija ir kiti socialiniai mokslai). Kaunas: Judex.

  1. Kartanienė, R. (2008). Informacinės ir komunikacinės technologijos logopedo pratybose. Žvirbli ų takas, 5, 57-60.

  1. Kazlauskaitė, G. (2008). Pedagogų kalbinės kompetencijos ugdymas ir ugdymasis: margos straipsnių, konferencijų pranešim ų parašt ės. Žvirbli ų takas, 5, 61-64.

  1. Kazlauskienė, I. (2007). Kaip IKT [informacinės ir komunikacinės technologijos] padeda specialiųjų poreikių vaikams geriau mokytis. Žvirbli ų takas, 4, 45-48.-

  1. Kevličius, R., Pogoželskis, V., Skyrius, R. (1991). Ekonominė informatika ir

skaičiavimo technika. Vilnius: VU l-kla.

  1. Kondratavičienė, R. (2009). Būsimų pedagogų nuomonė apie informacinių technologijų taikymą pradiniame ugdyme. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 6, 66-73. https://ojs.kauko.lt/index.php/mttlk/article/view/133 (ži ūrėta 2011-02-17).

  1. Kneižien ė, I. (2007). IKT [informacinės ir komunikacinės technologijos] per pamokas, planuojant veiklą ir keliant kvalifikaciją. Žvirbli ų takas, 4, 41-43.

  1. Laučius, J., Vasileckas, O. (2007). Informacinių technologijų projektų ir kokybės valdymas. Vilnius: Technika.

  1. Laurutis, V., Gumuliauskienė, A., Šaparnyt ė, E. (2003). Informacinių ir komunikacinių technologijų integravimo švietimo sistemoje tendencijos nuolati nio mokymosi kontekste Pedagogika, T. 69, 112-123.

46.

Lietuvos

Respublikos

specialiojo

ugdymo įstatymas. Valstybės žinios , 1998-12-

31, Nr.115-3228. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=69873

(ži ūrėta 2011-02-11).

47.

LR

Švietimo

ir

mokslo

miniterija.

Prieiga

per

inter netą:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Kompiuteriai%20mokyklose.pdf

(ži ūrėta 2001 03 28)

  1. Luobikienė, I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija.

  1. Macmillan English dictionary for advanced learners. (2002). Oxford: Macmillan Education.

  1. Paliulis, N., Pabedinskaitė, A., Šablinskas, L. (2007). Elektroninis verslas: raida ir

52

modeliai. Vilnius: Technika.

  1. Petty, G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba.

  1. Platt, R. (2004). Komunikacija: nuo hieroglifų iki hiperteksto saitų. Vilnius: Trys nykštukai.

  1. Pruskus, V. (2004). Sociologija. Teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus teisės ir verslo kolegija.

  1. Raudeliūnaitė, R. (2007). Sutrikusio regėjimo paauglių interpersonalinių įgūdži ų raiškos ypatumai. Mokytojų ugdymas, 8.

  1. Rudienė, A. (2006). Pradinė mokykla ir darnus vystymasis: nuo teorijos iki praktikos 373. Tiltai, 33.

  1. Simanauskas, L. (2000). Informacinės sistemos. Vilnius: VU l-kla.

  1. Sodži ūtė, L., Sūdžius, V. (2006). Elektroninis verslas: pardavimas ir finansinės

priemonės. Vilnius: Kronta.

  1. Skyrius, R., Mikalauskienė, A., Zalieckaitė, L. (2005). Informacijos ir komunikacijos technologijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

  1. Specialiojo ugdymo pagrindai: vadovėlis edukologijos specialybės studentams (2003).

(Red. J. Ambrukaitis). Šiauliai : Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Specialiųjų poreikių vaikai (1998). Šiauliai: Šiauli ų universitetas.

  1. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo ir gyvenimo kokybė: tarptautinės mokslinės

konferencijos tezės (2003). Šiauliai: Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas. (2001). Šiauliai: ŠU l-kla

  1. Specialiojo ugdymo pagrindai: vadovėlis edukologijos specialybės studentams (2003).

Šiauliai: Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Gilbert, D. R. (1999). Vadyba. Kaunas: UAB „Poligrafija ir informatika“.

  1. Šalkauskis, S. (1992). Rinktiniai raštai. I knyga. Vilnius: „Vaivorykšt ės“ red.

  1. Šukien ė, D. (2007). IKT [informacinės ir komunikacinės technologijos] pagalba logopedui. Žvirbli ų takas , 4, 43-44.

  1. Tautkevičienė, G., Bulotaitė, D. (2009). Pedagogų poži ūris į informacinių komunikacinių technologijų ir mokomųjų kompiuterinių programų taikymą ugdant neįgalius vaikus Kauno specialiosiose ugdymo įstaigose. Specialusis ugdymas, 1 (20), 101-118.
  2. Tautkevičienė, G., Vaškevi čienė, A. (2009). Susipažinkime: žiniatinklis 2.0: mokomoji

knyga. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

  1. Vaicekauskienė, V. (2005). Specialiųjų poreikių vaikų socializacija: monografija.

53

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

  1. Vaitkevičiūtė, V. (2000). Tarptautinių žodži ų žodynas. Vilnius: Žodynas.

  1. Vasiliauskas, R. J. (2002). Lietuvių liaudies pedagogika – jaunosios kartos socializaci jos fenomenas (XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia). Vilnius.

  1. Vilkauskaitė, D. (2004). Specialiųjų poreikių moksleivių socialinių gebėjimų ugdymas. Šiauliai: Šiauli ų universiteto leidykla.

  1. Vilutis, S. (2007). Per virtualią mokytojų bendruomenę - į plačius IKT [informacinės ir komunikacinės technologijos] vandenis. Žvirbli ų takas, 4, 49-51.

Reziumė

Autorius
rastodarbai2014
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Informatika
Kaina
€13.35
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 24, 2021
Publikuotas
2011 m.
Apimtis
76 psl.

Susiję darbai

Informacinių technologijų raida Lietuvoje

Informatika Referatas 2013 m. gintar6
Šiame amžiuje informacinės technologijos – gyvybiškai svarbi kasdieninio gyvenimo dalis. Tačiau kokia informacinių technologijų raida buvo Lietuvoje, kaip ji pradėjo plisti ir tobulėti...