Advokatų praktikos formų apmokestinimas Lietuvoje

68 psl. / 22014 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Ši nuostata, neabejotinai, aktuali ir advokatams. Nors advokatas savo veikloje turi derinti tokias vertybes, kaip advokato kliento interesas bei viešas interesas, kuomet advokatas privalo elgtis kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, vis dėlto negalima eliminuoti dar vieno advokato intereso – užsiimti advokato profesija ir užsidirbti iš to pajamų sau, savo veiklai. Taigi, advokatas yra ir atlygintinių teisinių paslaugų teikėjas. Suprantama, kad advokato iš profesinės veiklos gaunamos pajamos yra apmokestinimo objektas. Advokatai vykdo veiklą tik tokiomis veiklos formomis, kokias nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Identiška praktika yra susiklosčiusi ir pasirinktose nagrinėti užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Rusijoje. Skirtingoms advokatų veiklos formoms taikomas apmokestinimo režimas nėra vienodas. Pabrėžtina, kad Lietuvos mokslinėje erdvėje advokatų veiklos formų apmokestinimas Lietuvoje praktiškai nebuvo nagrinėjamas. Todėl šiame darbe bus stengiamasi atskleisti pagrindinius advokatų veiklos formų apmokestinimo niuansus. Pabrėžtina ir tai, kad dažni mokesčių teisės aktų pakeitimai sąlygoja būtinybę į advokatų veiklos formų apmokestinimą pažvelgti naujai, t. y. atskleisti naujausius advokatų veiklos formų apmokestinimo niuansus. Negalima nepaminėti ir to, kad darbo tema ypatingai aktuali advokatų bendruomenei. Darbo tikslas. Nagrinėjant advokatų veiklos formų apmokestinimo teisinį reglamentavimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje, atskleisti advokatų veiklos formų apmokestinimo aspektus šiose valstybėse gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM), pelno mokesčiu (toliau – PM) bei pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), didžiausią dėmesį skiriant būtent Lietuvos teisiniam reglamentavimui. Darbo uždaviniai:

1. Charakterizuoti advokatų veiklos formas Lietuvoje bei pasirinktose užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Rusijoje bei išnagrinėti klausimą, kokios advokatų veiklos formos, kokių mokesčių atžvilgiu yra laikomos mokesčių mokėtojais, o kiokios nėra laikomos mokesčių mokėtojais ir vietoje to mokesčių mokėtojais laikomi advokato profesiją atliekantys konkretūs advokatai.

2. Išanalizuoti advokatų veiklos formų apmokestinimo aspektus veikiant individualiai ir partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens, lyginamuoju aspektu išnagrinėjant advokatų, vykdančių veiklą šiomis formomis, egzistuojantį apmokestinimo režimą GPM ir PVM Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.

3. Atskleisti advokatų veiklos formų, veikiančių partnerystės pagrindais, įsteigus juridinį asmenį, apmokestinimo aspektus, lyginant šioms advokatų veiklos formoms taikomą apmokestinimo režimą PM, PVM bei šių veiklos formų advokatų - dalyvių apmokestinimo režimą GPM Lietuvoje ir Rusijoje.

Darbo objektas yra advokatų veiklos formų apmokestinimo teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė GPM, PM ir PVM, tuo pačiu pasitelkiant lyginamąjį aspektą su užsienio valstybėmis – Lenkija ir Rusija. Darbe buvo pasirinkta nagrinėti advokatų veiklos formų apmokestinimo aspektus GPM, PM ir PVM dėl to, kadangi būtent šių mokesčių teisinio reglamentavimo taikymas advokatų veiklos formoms sukelia daugiausia neaiškumų. Darbe nebus nagrinėjami kiti MAĮ 13 straipsnyje numatyti mokesčiai. Taip pat darbe nėra nagrinėjami advokatų padėjėjų bei darbuotojų apmokestinimo aspektai. Darbe pasirinkta lyginti Lietuvos advokatų veiklos formų apmokestinimo teisinį reglamentavimą su Lenkijos ir Rusijos dėl to, kad yra aktualu žinoti, kokį advokatų veiklos formų apmokestinimo režimą taiko tokios pačios teisinės sistemos valstybės, kaip ir Lietuva. Taip pat vienas esminių šių valstybių pasirinkimo kriterijų buvo reikiamų šaltinių (teisės norminių aktų, institucijų išaiškinimų, literatūros) prieinamumas. Darbe yra išgryninamos savo prigimtimi artimiausios pasirinktų užsienio valstybių advokatų veiklos formos tokioms Lietuvoje egzistuojančioms advokatų veiklos formoms kaip advokato veikla, veikiant individualiai; partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmenis; partnerystės pagrindais, įsteigus juridinį asmenį. Toks išgryninimas yra būtinas dėl to, kad užsienio valstybėse yra reglamentuota daugiau advokatų veiklos formų, nei Lietuvoje ir jos visos veikia nevienodais pagrindais, todėl tikslinga nagrinėti tik savo prigimtimi panašių užsienio valstybių advokatų veiklos formų apmokestinimą. Atsižvelgiant į tokį išgryninimą, darbe analizuojamas klausimas, ar konkrečių mokesčių mokėtojais laikomos pačios advokatų veiklos formos ar konkretūs advokatai, pasirinkę vykdyti veiklą šiomis veiklos formomis. Taip pat yra išnagrinėjami advokatų veiklos formų apmokestinimo aspektai pasirinktose šalyse veikiant individualiai, partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens ir partnerystės pagrindais, įsteigus juridinį asmenį.

Darbo tyrimo metodai. Magistriniame darbe buvo panaudoti šie tyrimo metodai:

1. Lyginamasis metodas buvo panaudotas siekiant charakterizuoti advokatų veiklos formas Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje bei analizuojant, kokios advokatų veiklos formos kokių mokesčių atžvilgiu yra laikomos mokesčių mokėtojais, o kokios nėra jais laikomos ir vietoje to mokesčių mokėtojais laikomi konkretūs advokatai, pasirinkę vykdyti veiklą šiomis formomis. Taip pat lyginamasis metodas buvo panaudotas siekiant palyginti advokatų veiklos formų apmokestinimo GPM ir PVM aspektus advokatams veikiant individualiai ir partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Be to, lyginamasis metodas buvo panaudotas siekiant atskleisti advokatų veiklos formų, advokatams veikiant partnerystės pagrindais įsteigus juridinį asmenį apmokestinimo aspektus, lyginant šioms advokatų veiklos formoms taikomą apmokestinimo režimą PM, PVM bei šių veiklos formų advokatų – dalyvių apmokestinimo režimą GPM Lietuvoje ir Rusijoje.

2. Istorinis metodas buvo panaudotas siekiant atkleisti Lietuvos advokatų pajamų iš individualios veiklos apmokestinimo GPM aspektus, kurie susiję su advokatų profesijos priskirimu laisvosioms profesijoms bei apmokestinimo tvarkos gyventojų pajamų mokesčiu pasirinkimu. Taip pat istorinis metodas buvo panaudotas analizuojant fizinių asmenų pajamų mokesčio leidžiamų atskaitymų institutą Lenkijoje.

3. Loginis metodas buvo panaudotas formuojant apibendrinančias atliktos lyginamosios analizės išvadas.

Darbo struktūra. Magistrinį darbą sudaro dvi dalys: Pirmoji dalis „Advokatų veiklos formos“ yra skirta advokatų veiklos formų bendrai chatakteristikai bei klausimo išnagrinėjimui, ar konkrečių pasirinktų advokatų veiklos formų mokesčių mokėtojai yra pačios advokatų veiklos formos ar jose veiklą atliekantys konkretūs advokatai. Antroji darbo dalis „Advokatų veiklos formų apmokestinimas“ yra skirta išnagrinėti advokatų veiklos formų apmokestinimui advokatams veikiant individualiai ir partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens bei advokatų veiklos formų apmokestinimui, kuomet advokatai veikia partnerystės pagrindais, įsteigus juridinį asmenį. Šalia dviejų magistrinio darbo dalių, magistrinio darbo struktūrą taip pat sudaro įvadas, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Darbo originalumas. Tiek Lietuvos, tiek užsienio akademinėje erdvėje nerasta šia darbo tema rengtų mokslinių darbų. Kadangi advokatų veiklos formų apmokestinimo Lietuvoje tema mokslinėje erdvėje nėra išnagrinėta, tikimasi, kad šiuo darbu bus padėti pirmieji pamatai siekiant ir toliau analizuoti advokatų veiklos formų apmokestinimą ateityje. Svarbiausi šaltiniai. Svarbiausi šio darbo šaltiniai, padėję charakterizuoti advokatų veiklos formas bei aptarti klausimą, kokių advokatų veiklos formų atveju mokesčių mokėtojais laikomos pačios advokatų veiklos formos, o kokių advokatų veiklos formų atveju mokesčių mokėtojais laikomi konkretūs advokatai, pasirinkę atitinkamas advokatų veiklos formas, yra Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Lietuvos advokatūros įstatymas), Lenkijos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Lenkijos advokatūros įstatymas), Rusijos Federacijos advokatų veiklos ir advokatūros įstatymas (toliau – Rusijos advokatų veiklos ir advokatūros įstatymas). Šias temas taip pat padėjo atskleisti Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Lietuvos civilinis kodeksas), Lenkijos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Lenkijos civilinis kodeksas), taip pat Lietuvoje, Lenkijoje priimti atskirus mokesčius reglamentuojantys įstatymai. Be to, temas padėjo atskleisti ir Rusijos Federacijos mokesčių kodekso (toliau – Rusijos mokesčių kodeksas) nuostatos. Taip pat šias temas padėjo išnagrinėti G. Lastauskienės, E. Balnienės, L. Mikalonienės, I. Žalėnienės, O. Petroševičienės, V. Mikėlėno ir kitų autorių darbai. Pagrindiniai šaltiniai, padėję atskleisti konkrečių advokatų veiklos formų apmokestinimo aspektus pasirinktais darbe nagrinėti mokesčiais yra Lietuvoje, Lenkijoje priimti atskirus mokesčius reglamentuojantys įstatymai bei juos sukonkretinantys teisės aktai, taip pat Rusijos mokesčių kodeksas. Be to, nagrinėjamus klausimus padėjo atskleisti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengti ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderinti mokesčių įstatymų apibendrinti komentarai. Taip pat buvo remtasi B. Sudavičiaus ir A. Medelienės parengtu vadovėliu „Mokesčių teisė“. Be to, buvo pasiremta ir E. Rusino, A. Sobiech, M. Pogoński, A. Deresz, M. Podstawka, W. Pyzioł, С. Н. Кулаева, Т. Ю. Левадная ir kitų autorių darbais. Taip pat temą padėjo atskleisti vieši, VMI internetiniame puslapyje prieinami, VMI prie FM išaiškinimai.


Turinys

  • ĮVADAS2
  • ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMOS6
  • 1. ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMŲ CHARAKTERISTIKA6
  • 2. ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMOS IR MOKESČIŲ MOKĖTOJAI11
  • 2.1. Individualus advokatas12
  • 2.2. Advokato veikla partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens14
  • 2.3. Advokatų veikla partnerystės pagrindais, įsteigus juridinį asmenį 16 2.ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMŲ APMOKESTINIMAS21
  • 2.1.  ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMŲ VEIKIANT INDIVIDUALIAI IR PARTNERYSTĖS
  • PAGRINDAIS, NEĮSTEIGUS JURIDINIO ASMENS, APMOKESTINIMAS22
  • 2.1.1.  Gyventojų pajamų mokestis22
  • 1.1.1. Apmokestinimo tvarkos pasirinkimo galimybės gyventojų pajamų
  • mokesčiu22
  • 1.1.2. Leidžiami atskaitymai27
  • 2.1.2.  Pridėtinės vertės mokestis40
  • 2.2. ADVOKATŲ PRAKTIKOS FORMŲ APMOKESTINIMAS ĮSTEIGUS JURIDINĮ ASMENĮ48
  • 2.1. Pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis48
  • 2.2. Pridėtinės vertės mokestis53
  • IŠVADOS56
  • ŠALTINIŲ SĄRAŠAS60
  • SANTRAUKA66
  • SUMMARY67

Literatūros sąrašas

1.1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Valstybės žinios, 2004, Nr. 63-2243.

1.2. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Valstybės žinios, 2004, Nr. 50- 1632.

1.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

1.4. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 73-3085.

1.5. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 35-1271.

1.6. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (su pakeitimais ir papildymais).Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3992.

1.7. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 303 (2009 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1K-218 redakcija). Valstybės žinios, 2002, Nr. 95-4149.

1.8. 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. Nutarimu Nr. 1 (Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. VAS-9 redakcija). Valstybės žinios, 2008, Nr. 109-4183.

1.9. Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimo viena PVM sąskaita faktūra taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K-207. Valstybės žinios, 922004, Nr. 92-3372.

1.10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. 1K-112 (2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 1K-300 redakcija) dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio dalies, kuri gali būti įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, už fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigytą arba importuotą ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat už susijusias su šiuo turtu kitas prekes ir (arba) paslaugas patvirtinimo. Valstybės žinios, 2004, Nr. 53-1823.

1.11. Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija). Valstybės žinios, 2013, Nr. 67-3390.

Lenkijos Respublikos teisės norminiai aktai

1.12. Kodeks cywilny. Dziennik Ustaw, 1964, Nr. 16 poz. 93.

1.13. Kodeks spółek handlowych. Dziennik Ustaw, 2000, Nr. 94 poz. 1037.

1.14. Prawo o adwokaturze. Dziennik Ustaw, 1982, Nr. 16 poz. 124.

1.15. Ustawa o podatku dochodowym od osób fizycznych. Dziennik Ustaw, 1991, Nr. 80, poz. 350.

1.16. Ustawa o zryczałtowanym podatku dochodowym od niektórych przychodów osiąganych przez osoby fizyczne. Dziennik Ustaw, 1998, Nr. 144, poz. 930.

1.17. Ustawa o podatku od towarów i usług. Dziennik Ustaw, 2004, Nr. 54 poz. 535.

Rusijos Federacijos teisės norminiai aktai

1.1. Гражданский кодекс Росийской Федерации. 1994, Nr. 51-Ф3.

1.2. Налоговый кодекс Росиийской Федерации. 1998, Nr. 146-Ф3.

1.3. Федеральный закон об адвокатской деятельности и адвокатуре в Российской Федерации. 2002, 63-Ф3.

1.4. Федеральный закон о некоммерческих организациях Российской Федерации. 1996, Nr. 7-Ф3.

  1. Specialioji literatūra

2.1. BALNIENĖ, E. Aktualūs advokatūros statuso pokyčiai Lietuvoje. Teisė: 2005, t.57.

2.2. MEDELIENĖ, A.; SUDAVIČIUS, B. Mokesčių teisė. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2011.

2.3. MIKALONIENĖ, L. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisinė kilmė ir samprata. Teisė: 2010, 75.

2.4. MIKĖLĖNAS, V.; BARTKUS, G.; MIZARAS, V.; KESERAUSKAS, Š.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys.

Vilnius: Justitia, 2002.

2.5. RUSINAS, E. Advokatų pajamų apmokestinimas. Lietuvos advokatų tarybos

žurnalas Lietuvos advokatūra: 2003, Nr. 2 (8).

2.6. PYZIOŁ, W.; SZUMAŃSKI, A.; WEISS, I. Prawo spółek. Warszawa:

wydawnictwo C.H.BECK, 2014.

2.7. POGOŃSKI, M. Koszty uzyskania przychodów w podatkach dochodowych (PIT,

CIT). Warszawa, wydawnictwo C.H.Beck, 2014.

2.8. PODSTAWKA, M.; DERESZ, A. Konsekwencje wyboru formy opodatkowania

podatkiem dochodowym od osób fizycznych, pozarolniczej działalności gospodarczej. Zeszyty naukowe, seria: Administracja i Zarządzanie, Nr. 80, (7)2009.

2.9. ROGOWSKA-RAJDA, B. Podatek VAT a swoboda świadczenia usług w Unii Europejskiej. Katowice: Studia ekonomiczne / Uniwersytet ekonomiczny w Katowicach, Finanse – problemy – decyzje, 2014, Nr. 198, cz. 1.

2.10. SOBIECH, A. Podmiotowość podatkowa spółek osobowych na przestrzeni ostatnich 25 lat. Wrocław: Prace naukowe Uniwersytetu Ekonomicznego we Wrocławiu, 2014, Nr. 362.

2.11. КОЛОМИЕЦ, А. Н. Адвокатский кабинет: создание, деятельность, бухгалтерский учет и отчетность. Москва, ООО „ИПЦ „МАСКА““, 2009.

Elektroniniai dokumentai:

2.12. LASTAUSKIENĖ, G. Advokato profesija: prieštaringas jos pobūdis ir kontrolė

[interaktyvus]. Jurisprudencija, 2013, 20(4): p. 1476-1477 [žiūrėta 2018 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mruni.eu/upload/iblock/75a/JUR-13-20-4-11.pdf>.

2.13. ŽALĖNIENĖ, I.; PETROŠEVIČIENĖ, O. Advokatų profesinė bendrija:

atsiradimo prielaidos ir raidos tendencijos [interaktyvus]. Socialinių mokslų studijos, 2009, 1(1), p. 154 [žiūrėta 2018 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: <https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/download/1446/1386>.

2.14. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-5644+PVM%C4%AE%20komentaras+aktualus/4339daf5-36ea-463c-a9ac-50b71c6a3ab4>.

2.15. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokesčių mokėtojų įregistravimas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, PVM

mokėtojų duomenų keitimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/web/guest/mokesciu-moketoju-

iregistravimas-pvm-moketoju-registre>.

2.16. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-5649+GPM+aktualus+komentaras/06ea077a-1533-4d31-9b5e-360055cb74a8>.

2.17. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2018 metų [interaktyvus]. Konsultacinės medžiagos katalogas [žiūrėta 2018 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-8846/22386a02-4cf7-4011-906a-480901a17a94>.

2.18. Kodėl verta vystyti verslą Lenkijoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 13d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kcci.lt/file/manual/Naujienos/Brosiura_Verslas_Lenkijoje.pdf>.

2.19. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Informacinis pranešimas dėl individualios veiklos leidžiamų atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo

  • 10 ]. Prieiga per internetą: <http://www.vmi.lt/cms/en/web/kmdb/rastai-paaiskinimai/-/asset_publisher/0OhS/content/informacinis-pranesimas-del-individualios-veiklos-leidziamu-atskaitymu-ir-gyventoju-pajamu-mokescio-apskaiciavimo/10174;jsessionid=7E1652168D33C164F9E55E69EA0B94B1?_10 1_INSTANCE_0OhS_redirect=http%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2Fcms%2Fen%2 Fweb%2Fkmdb%2Frastai-paaiskinimai%3Bjsessionid%3DEBCBF83F07801F94E23388B9B4FA08BA%3F p_p_id%3D101_INSTANCE_0OhS%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dno rmal%26p_p_mode%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn1%26p_p_col_pos%3D1%26p_p_col_count%3D2%26p_r_p_564233524_categor yId%3D6821231%26p_r_p_564233524_resetCur%3Dtrue>.

2.20. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, ypatumai [interaktyvus]. [Žiūrėta

2018 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/Individualios+veiklos,+vykd omos+pagal+pa%C5%BEym%C4%85,+ypatumai.pdf/d5962fd0-c5a3-4269-aa1d-3c2f05b02637>.

2.21. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kurios išlaidos priskiriamos ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/-/asset_publisher/Pec85c90jXW4/content/kurios-islaidos-priskiriamos-ribojamo-dydzio-leidziamiems-atskaitymams-/10174>.

2.22. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Fizinio asmens atmintinė apie pridėtinės vertės mokestį [interaktyvus]. [Žiūrėta

2018 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/FIZINIO+ASMENS+ATMI NTIN%C4%96+APIE+PRID%C4%96TIN%C4%96S+VERT%C4%96S+MOKE ST%C4%AE.doc/a8740025-7d58-4b6a-8459-736fe33ad9ef>;

2.23. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Neatsiskleidęs tarpininkas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: < https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/-/asset_publisher/Pec85c90jXW4/content/neatsiskleides-tarpininkas/10174>.

2.24. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-5696+N+PM%C4%AE%20komentaras/6cc7c5bd-d02c-4290-aa24-48448f865823>.

2.25. Interpretacja indywidualna z 21 czerwca 2016 roku, sygn. 1061-IPTPB1.4511.265.2016.2.KLK – Dyrektor Izby Skarbowej w Łodzi [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.podatki.biz/artykuly/wydatki-na-remont-lokalu-jako-koszt-uzyskania-przychodow_14_31885.htm?idKom=0>.

2.26. Interpretacja indywidualna z 30 września 2016 roku, sygn.DD9/033/543/JQP/SKT/2014/RWPD-107452 – Minister Finansów [interaktyvus].

[Žiūrėta 2018 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://sip.mf.gov.pl/faces/views/szczegoly/szczegoly-interpretacji-indywidualnej.xhtml?dokumentId=489229&indexAccordionPanel=-1#tresc>.

2.27. Wszystko o podatku dochodowym od osób fizycznych. Przewodnik dla przedsiębiorców [interaktyvus]. Wrocław: 2014, p. 30-31


Reziumė

Autorius
Elvyra Michejeva
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Teisė
Kaina
€16.71
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 7, 2020
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
68 psl.

Susiję darbai

Lietuvos advokatūra, kaip Lietuvos teisėsaugos institucija

Teisė Referatas 2015 m. aliona
Šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemoje Advokatūra kaip teisėsaugos institucija pradėjo formuotis po Nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien Lietuvos advokatūra įgyvendina Advokatų savivaldą. Į Lietuvos advokatūra vadinamą...