Antoni Gaudi architektūros objektų turistinio patrauklumo identifikavimas Barselonoje

Temos aktualumas – Barselona – labiausiai lankomas šalies miestas, nors ir nėra Ispanijos sostinė. Oficialiai ji priklauso Ispanijai, tačiau vietos gyventojai įsitikinę, kad tai Katalonijos dalis, pasižyminti išskirtine savo kultūra, istorija ir net kitokia kalba. Dėl šių išskirtinių savybių, Katalonijos sostinė yra viena labiausiai turistų lankomų vietų Europoje. Čia atvažiuoja įvairių tikslų turintys keliautojai. Per pirmuosius aštuonis 2019 m. mėnesius Barselona priėmė 8,1 milijono turistų, 2018 m. skaičius siekė 8,0 milijonus turistų. 2018 m. vasarą duomenys taip pat buvo teigiami, palyginti su 2017 m., jie padidėjo 4,6%. Kalbant apie lankytojų kilmės vietą, tarptautinių turistų padaugėjo 8,5% vidaus turizmo sąskaita, kuri sumažėjo 3,6%. Pagal tautybes lankytojų skaičiumi pirmauja prancūzai, po jų seka amerikiečiai, britai ir italai.

Barselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra, Barselonos dienos yra pilnos saulės ir net ne sezono metu čia tvyro pavasariškas oras. Tikrasis Barselonos išskirtinumas - žymiausio ispanų architekto Antoni Gaudi architektūra. Ji pasižymi drąsiais ir išskirtiniais, tik šiam menininkui būdingais architektūriniais sprendimais, netikėtomis formomis ir iššaukiančiomis spalvomis. Visą tai prideda šiam miestui autentikos, tik jam būdingo žavesio ir šiokios tokios mistikos, verčiančios grožėtis kiekvieną su ja susipažinusį keliautoją. Yra daug kitų objektų ir lankytinų vietų, kuriuos galima pamatyti ir aplankyti Barselonoje, tokių kaip: Pikaso muziejus, Montijuic kalva, jūrų muziejus-akvariumas, olimpinis kaimelis, Guelio parkas, La Rambla, Barselonos katedra, gotikinis kvartalas ir kt.

1. a.  pabaigoje,  intensyviai  plėtojantis  kompiuterinėms  technologijoms  vis  daugiau informacijos apie kultūros paveldo objektus pateikiama virtualioje erdvėje. Sparčiai besivystant informacinėms technologijoms, aktualu tampa analizuoti regiono kultūros paveldo objektų patrauklumą internetinėje aplinkoje. Kone kiekvienas turistas vykdamas į šalį pasidomi labiausiai lankomomis vietomis, taip pat tikras turistas visada palieka atsiliepimus, įkelia nuotraukas ir pateikia savo įžvalgas. Šiame darbe yra analizuojami būtent vartotojų ir ekspertų pateikti atsiliepimai apie A. Gaudi architektūros objektus Barselonoje ir stengiamasi suprasti kokie aspektai turistams yra patrauklūs, kas traukia taip masiškai vykti į šį miestą. Ši tema aktuali teoriniu lygmeniu akademinei bendruomenei, kelionių agentūroms, kuriuos organizuoja keliones į Ispaniją, Barseloną. Turistinis patrauklumas plati sąvoka, kuri gali padėti atskleisti aspektus, kodėl ir dėl kokių priežasčių analizuojami objektai yra lankomi gausiai arba vangiai. Kol kas tai dar silpnai išplėtota sritis rekreacijos ir turizmo studijose, todėl tema įdomi ir aktuali.

Temos problematika – kaip rodo mokslininkų atlikti tyrimai (N. Kligienė, 2004) lankomų objektų interaktyvumo teikiamos galimybės nėra pakankamai išnaudojamos „Daugiausia pateikiama fotografijų ir tekstų (žodinio ir nematerialiojo paveldo), o vaizdo ir garso dokumentų rasta labai nedaug. Be to kalbant apie kultūros paveldo objektų reprezentavimą svarbi interneto svetainių kokybė, kad lankytojui nekiltų būtinumo ieškoti kitų alternatyvų. Turizmo departamento teigimu kultūros paveldas yra pagrindinis turistų tikslas renkantis Ispaniją. Trečdalis ieškančių informacijos apie kultūros paveldo objektus renkasi internetą, tačiau informacijos pateikimas apie svarbiausius kultūros paveldo objektus yra fragmentiškas, neišnaudojamos šiuolaikinių technologijų galimybės. Ne išimtis ir kultūros paveldo objektus pristatančios Barselonos mieste interneto svetainės. Pagrindinė problema yra, kad informacija pateikiama ne pakankamai išsamiai, neišnaudojamos interneto galimybės perteikti įspūdžius, susidaryti aiškią, nuomonę, o tai vienas iš veiksnių, lemiančių vartotojų (turistų) apsisprendimą lankyti tik vieną ar kitą objektą. Vieni objektai yra sausakimši ir stovi ilgiausios eilės, jog būtų galima pateikti į juos, o kiti objektai yra beveik užmirštami. Kiekvieno turisto poreikiai ir lūkesčiai yra skirtingi. Visą tai puikiai atsispindi jų pateiktuose atsiliepimuose, tad analizuojant turistų atsiliepimų turinį galima susidaryti aiškias gaires, kodėl vienas objektas patrauklesnis už kitą ir sudaryti tam priemonių planą kaip ir kuriose srityse būtų galima dar labiau padidinti turistinį patrauklumą, o galbūt pritaikius gerąją praktiką panaudoti šį priemonių planą ir visiškai skirtingo regiono lankomų objektų turistinio patrauklumo skatinimui.

Temos ištirtumas – Antoni Gaudi kultūros paveldo objektų turistinio patrauklumo ir su tuo susijusios problemos dar mažai nagrinėtos. Šia tema darbus pateikė Josep-Maria Garcia-Fuentes (2011), Ralph Roughton (1998), Esther Raventós-Pons (2002), Ben Orman (2013).

Artimi darbai šiai temai- Glosienė A. (2003), Glosienė A. Rudžionienė J. (2006), Kligienė N. (2004), Laužikas R. (2009), (2012), Federico Lenzerini (2011), Fernando G.Albert (2012), María García-Hernández (2017) – tiriami kultūros paveldo objektai bendrąja prasme.

Panašia tema jau yra parašyta keletas baigiamųjų darbų: Baniukevič J. 2006 m.. Vilniaus rajono rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas. Magistrinis darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas; Pleškytė A. 2014 m. Vilniaus miesto architektūros objektų turistinis patrauklumas internete. Klaipėda: Klaipėdos universitetas; Veiksniai darantys įtaką turizmo kelionių patrauklumui: Malagos atvejis. Magistrinis darbas. Jazmin Ariana Corrales Pallavicini 2017 m.

Temos naujumas – išanalizuotas populiarus turistų traukos užsienio miestas- Barselona ir A. Gaudi architektūros objektai: Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia; Figuero dvaras; Guelio kolonijos krypta; Visenso namas; Kalveto namas; Batiljo namas; Guelio parkas; Guelio rūmai; Milos namas/ La Pedrera, kurie padės identifikuoti kaip spėjama masinio turizmo (turistinio) patrauklumo priežastis. Nuosekliai išanalizavus teoriją apie Barselonos strateginį turizmo planą, Barselonos turistų srautų statistikas, A. Gaudi kūrybos principus ir objektus, visą tai glaudžiai susiejama su empirine dalimi tiriant turistų ir ekspertų atsiliepimus apie A. gaudi architektūros objektus Barselonoje. Ši tema yra visiškai nauja - moksliškai netirta ir neanalizuota bei dar niekur neskelbta.

Atvejo laikotarpis – 2018 m. 01 mėn. – 2020 m. 03 mėn. imtinai. Tiriami šio laikotarpio turistų atsiliepimai apie A. Gaudi architektūros objektus Barselonoje, kurie pateikti internetinėje erdvėje turistų labiausiai lankomoje atsiliepimų platformoje TripAdvisor.

Darbo objektas – Barselonos miesto A. Gaudi architektūros objektai ir jų patrauklumo identifikavimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti architekto A. Gaudi kultūros paveldo (toliau architektūrinių objektų) turistinius patrauklumo kriterijus, bei rekomendacijose pateikti pasiūlymus tolimesnei mokslinei diskusijai analizuojama tema.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti tiriamo miesto ir architekto darbų turistinio patrauklumo aspektus.

Išanalizuoti architektūrinių objektų turistinio patrauklumo teorinius aspektus.

Ištirti A. Gaudi architektūros objektų patrauklumą Barselonoje iš pateiktų atsiliepimų internetinėse svetainėse.

Išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie turistinio patrauklumo priežastis Barselonoje. Tiriamasis klausimas – kas nulemia architektūros objekto patrauklumą? Šiam klausimui nustatyti buvo naudojamas kokybinio tyrimo tipas.

Pagrindinis ginamas teiginys – A. Gaudi architektūros objektų turistinio patrauklumo svarbiausias kriterijus yra estetinis statinių patrauklumas.

Tyrimo etika – atliekant šį kokybinį tyrimą, pirmiausia buvo stengiamasi pasirūpinti tyrimo dalyviu. Laikantis etinių principų, buvo užtikrinamas ekspertų ir tyrėjo saugumas. Užtikrinami šie mokslinio tyrimo etikos principai: pagarbos asmens privatumui principas; konfidencialumo ir anonimiškumo principas; geranoriškumo ir nusiteikimo nekenkti asmeniui principas; teisingumo principas.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros, dokumentų (kultūros paveldo) analizė;

Statistinių duomenų analizė;

Lankytojų atsiliepimų internete turinio (angl. content) analizė;

Pusiau struktūruotas interviu.

Numatomas tyrimo rezultatas – lankytojų atsiliepimų internete duomenų bazės sukūrimas.

Metodų taikymas tikslui pasiekti – dokumentų analizės metodas padėjo įvertinti architektūros objektų mastą Barselonos mieste. Loginis – analitinis metodas darbe taikytas analizuojant mokslinius darbus, analizuojama tema, apibendrinimai ir išvados. Sisteminės analizės metodas darbe taikytas norint suformuoti tam tikrą sistemą analizuojant pasirinktą temą, o turinio analizės metodas padėjo nustatyti ir atskleisti turistinį patrauklumą ir jo aspektus.

Tyrimo imtis – iš viso buvo surinkti 1273 atsiliepimai iš internetinės svetainės, paimti interviu iš 6 ekspertų (detalesnė tyrimo imtis pateikta empirinio tyrimo skyriuje).

Tyrimo eiga – tiriamąja tema išanalizuota mokslinė literatūra, kultūros paveldo dokumentai, statistiniai duomenys. Iš interneto surinkti atsiliepimai apie objektus sugeneruoti KH Coder programa ir rezultatai suvesti voratinklio diagramos principu. Išsamesniam tyrimui atlikti sudarytas interviu klausimynas ir apklausti ekspertai.

Literatūros apžvalga – architektūrinius objektus istoriniu ir kultūriniu aspektu analizavo Lietuvos mokslininkai Čepaitienė R. 2008 m., Kligienė N. 2004 m., Lukšionytė N. 2012 m., Kuklienė L., Jankauskienė D., Kuklys I. 2011 m., Karbauskienė E. 2009 m., Jurevičienė J. 2009 m., Juškevičius P. 2003 m., Černiauskas A. 2009 m., Rudokas K. 2013 m., Buivydas R. 2011 m., Butkus T. S. 2007 m., Butkus T. S. 2008 m. ir kt.

Kalbant apie architektūros objektų turistinį patrauklumą, mokslinėje literatūroje plačiau analizuojama vietovės turistinio patrauklumo sąvoka. Šia tema reikšmingą darbą pateikė E. Baležentis bei B. Žuromskaitė (2012). Architektūros objektų turistinio patrauklumo vertinimo metodiką pateikė G. Ivavičiūtė bei V. Gurskienė (2008). Internetui tampant vis svarbesne informacijos pateikimo priemone mokslininkai pateikia vis daugiau reikšmingų darbų apie interneto galimybes, interaktyvumą, tam, kad medijų naudotojas (pavienis auditorijos narys) turėtų galimybė tiesiogiai įsikišti ir keisti jam prieinamus medijų tekstus. Taigi toks naudotojas tikrai tampa labiau „naudotoju“, negu tiesiog žiūrovu, skaitytoju ar klausytoju. (A. Glosienė bei J. Rudžionienė (2006), L. Bivainienė bei Ž. Dauginaitė (2008), Baranauskas ir kt. (2008), V. Davidavičienė bei J. Sabaitytė (2014), D. Janavičienė (2014), L. Nevinskaitė (2011), A. Balčytienė (2014), N. Paliulis ir kt. (2003) ir kt. Užsienio autoriai: reikšmingas darbas analizuojama tema atliktas Jordi Datzira-Masip apie kultūros paveldo turizmą Barselonoje- produktų kūrimo galimybės, apie kultūrinį miestą ir Barselonos turizmą mokslinį straipsnį pateikė Dianne Dodd, interneto svetainėse matavimo metodiką pateikė Y. Liu, L. J. Shrum (2009).