Turistiniai maršrutai Baltijos jūros regione, jų analizė ir palyginimas

Temos aktualumas. Baltijos regiono turistiniai maršrutai gali būti vadinami vandens turizmu. Tai yra viena iš populiariausių poilsio, laisvalaikio ir turizmo formų, kai turistai siekia gamtos prieglobstyje aktyviai praleisti atostogų, savaitgalių ar kitą laisvą laiką. Baltijos regiono turizmas yra labai populiarus Lietuvoje, daug dėmesio vandens turizmui skiriama ir Baltijos šalyse. Šios šalys turi savo vandens turizmo tradicijas ir kartu stabilų Baltijos regiono turizmo megėją – turistą. Būtina įvertinti kad šios šalys šiuos turizmo maršrutus traktuoja kaip vieną ekologiškiausių ir gamtą tausojančių turizmo sričių. Baltijos regiono turistiniai maršrutai įtakoja ir tai kad tam reikia investicijų į turistinę įrangą (kanojos (baidarės), irklai, liemenės, šalmai ir kt.) Tai nėra pigūs turistiniai maršrutai. Pelnas, gaunamas iš vietos turistų, įskaitant transportavimo ir maitinimo paslaugas, sudaro 50 Lt žmogui per dieną. Pelnas, gaunamas iš atvykstančiųjų turistų, įskaitant nakvynės. tačiau turint omeny ir vienadienius turistus, kurie sudaro maždaug pusę bendrojo skaičiaus, bei transportavimo paslaugas sudaro 250 Lt žmogui per dieną.

Baltijos regiono turistiniai maršrutai sparčiai populiarėja: gausėja turistų baidarėse ir valtyse. Lietuvos vandens telkiniuose, taip pat intensyvėja pakrančių infrastruktūra, kuri dažniausiai yra papildoma teigiama Baltijos regiono turizmo populiarėjimo priežastis, nors kartais gausėjanti paupių ir paežerių infrastruktūra gali būti ir konkurencinga Baltijos regionui.

Tyrimo problema. Baltijos regiono turizmo maršrutų analizė rodo plėtros strategijos trūkumas Lietuvoje, ilgalaikių Baltijos regiono turizmo įgyvendinimo priemonių stoka stabdo šios turistinės veiklos plėtrą. Neaiški padėtis maršrutuose, neaiški informacija bukletuose ir internetinėse svetainėse, informacija pagal paslaugų teikėjo galimybes ir lūkesčius dažnai apriboja vandens turistų ir lankytojų galimybes. Neplanuojamas ir nevaldomas Baltijos regiono turizmo maršrutai Lietuvoje dažniau vertinami neigiamai ir labiau asocijuojasi su pramoginiu turizmu (kartais net vadinamas „alkoturizmas“), nei adekvatus europietiškam vandens turizmui – aktyvus poilsis gamtoje, tausojantis gamtą turizmas, šeimyninis vandens turizmas. Siekiant nustatyti realią Baltijos regiono turizmo maršrutus ir paslaugų apimtį svarbu identifikuoti didžiąją dalį įmonių, besiverčiančių šia veikla..

Anot Statistikos departamento duomenų ir TNS – gallup agentūros apklausų, tai 2010 m. galima teigti, kad Baltijos regiono turizmo maršrutų ir maršrutų paslaugas, taip pat ir su turizmu susijusias paslaugas (apgyvendinimas, vandens pramogos/sportas) Lietuvoje teikia daugiau nei 350 įmonių, viešųjų subjektų ir pavienių fizinių asmenų besiverčiančių šia veikla. Apie 30–40 % iš šio skaičiaus sudaro įmonės bei fiziniai asmenys besiverčiantys Baltijos regiono turistinių maršrutų paslaugų teikimu, kuriems tai yra pagrindine veikla, jos ir sudaro turistinius maršrutus pagal save. Šios kategorijos tipinis subjektas teikia valčių, baidarių, kanojų ar motorinių vandens transporto priemonių nuomos paslaugas ir tik mažesnė dalis siūlo paslaugas, apimančias ir maršruto sudarymą, ekspedicijų organizavimą ar temines keliones. Kita grupė įmonių Baltijos regiono turizmo maršrutų paslaugas teikia kaip papildomas pramogines, sportines ar rekreacines paslaugas greta vykdomos pagrindinės veiklos (apgyvendinimas, maitinimas prie vandens telkinių ir pan.). Baltijos regiono kaimo turizmo sodybos į šią imtį patenka tik tiek, kiek jų pateikiamoje informacijoje yra minimos vandens turizmo paslaugos. Apibendrinant galima teigti, kad kaimo turizmo sodybos sudaro tik apie 20 % Baltijos regiono turizmo maršrutų paslaugas teikiančių subjektų skaičiaus.

Vertinant Baltijos regiono turistinius maršrutus teikiančių įmonių geografinį pasiskirstymą svarbu pabrėžti, kad Vilniaus miestas ir rajonas išsiskiria veikiančių įmonių gausa, nors pats Vilnius nėra prie Baltijos jūros, bet organizuoja turistinius maršrutus prie Baltijos jūros. Tai daugiau sąlygoja ne palankios Baltijos regiono turizmo sąlygos, o įmonių veiklos aktyvumas ir demografiniu požiūriu patogesnės galimybės teikti paslaugas visoje Lietuvos geografinėje teritorijoje, bei kitose šalyse.

Darbo problema. Kelionių geografijos poveikių gamtinei aplinkai žala gali būti labai didelė, ją parodo kursinio darbo vertinimas remiantis statistika atskirtų kraštų turizmo srautų. Pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos kelionių geografijos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta kelionės organizatorių, keliautojų.

Keliaujama yra įvairiu transportu, o kelionėms skirtas transportas į aplinkos orą išmetama daugybė teršalų, kurie vienaip ar kitaip įtakoja ją. Vykstant cheminiams procesams atmosferoje iš pirminių išmestų teršalų susidaro ir antriniai. Tiek pirminiai, tiek ir antriniai teršalai dalyvauja medžiagų apykaitos cikle, kurie apima atmosferą, dirvą, vandenį ir biosferą. Netiesioginiai poveikiai klimatui ir gyvenamajai vietai įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir jo emocinę būseną. Poveikiai materialinėms ir kultūrinėms vertybėms daro materialinę ir dvasinę žalą.

Tyrimo objektas. Turistiniai maršrutai Baltijos jūros regione, imant pavyzdžiu Lietuvą, turistinių maršrutų analizė ir palyginimas

Tyrimo tikslas – ištirti kokie yra turistiniai maršrutai Baltijos jūros regione, jų analizė ir palyginimas remiantis Lietuvos turizmu ir Lietuvos įmonių teikiamų paslaugų analize, nes Lietuva priklauso Baltijos regiono šalims.

Žinant kursinio tyrimo tikslą, galime suformuluoti darbo uždavinius:

Apibūdinti remiantis teorine medžiaga ir statistikos duomenimis Baltijos regiono šalies – Lietuvos turizmo rinkos pagrindinius aspektus.Išanalizuoti turizmo dabartinę situaciją, perspektyvas bei turistų srauto tendencijasIšanalizuoti Lietuvos įmonių teikiamų turistinių maršrutų paslaugų paketo probleminius aspektus.Apibūdinti turistinius maršrutus Baltijos regione remiantis Lietuva.Ištirti Baltijos regiono, turistinių maršrutų analizę ir priemones jiems vystyti., atlikti palyginimą su kitų šalių turistiniais maršrutais.Pateikti pasiūlymus sudaryti turistinius maršrutus, kurie pritrauktų daugiau turistų į Baltijos regioną, Lietuvą.

Tyrimo metodai.

Mokslinės literatūros analizė;Įmonių dokumentų analizė;Natūrinis stebėjimas;SWOT analizė;Statistinė analizė.

Darbe panaudoti Statistikos departamento, TNS – gallup agentūros, turizmo agentūrų ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos statistiniai duomenys.

Tyrime naudoti informacijos šaltiniai. Rengiant darbą buvo naudojami turizmo, vadybos, marketingo, literatūra ir šaltiniai.

Darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Darbo pradžią sudaro įvadas ir dvi dalys: teorinėje dalyje pirmajame skyriuje supažindinama su turizmo rinka Baltijos regione pasirenkant Baltijos regiono šalį Lietuvą ir jos pajūrį, o tiriamosios dalies antrame skyriuje bus tiriama analizuojant turistinius maršrutus Baltijos regione, jų analizė ir palyginimas, bei pateikti pasiūlymai kokie maršrutai yra įdomiausi. Darbo gale pateikiamos išvados ir pasiūlymai, literatūra ir šaltiniai, priedai.