Tamsiojo turizmo vertinimas socialiniame tinkle "Youtube"

            Temos aktualumas. Turizmas visuomet buvo sparčiai besivystantis fenomenas, o masinė jo forma buvo viso to pagrindas, bet augant turistų patirčiai, formuojantis naujoms kultūrinėms vertybėms bei tobulėjant technologijoms, keliautojų požiūriai ima skirtis. Nors masinis turizmas buvo pripažintas kaip didžiulę ekonominę ir socialinę naudą nešantis veiksnys, teikiantis darbo vietas ir didinantis BVP, dėl besikeičiančio keliautojų požiūrio pradėjo formuotis alternatyvios turizmo formos, kurios apibūdinamos kaip turizmo produktų įvairinimo priemonė.

          Viena iš alternatyvaus turizmo formų yra tamsusis turizmas, kuris apibrėžiamas kaip realių ir dirbtinai sukurtų nelaimės, tremties, skurdo bei mirties vietų lankymas. Tamsusis turizmas neįsivaizduojamas be socialinės žiniasklaidos, kurios sąvoka paprastai suprantama kaip žiniatinklio programų rinkinys, leidžiantis vartotojams skelbti ir bendrinti turinį internete ir yra sietinas su tarptautiniais prekių ženklais. Vienas iš populiariausių socialinių tinklų yra „YouTube“, kuriame pateikiama vaizdinė medžiaga susilaukia milijoninės auditorijos.

          Tyrimo problema. Socialinės žiniasklaidos platformos „YouTube“ dėka, keliautojai gali rinkti informaciją ir apdoroti kitų sukauptą patirtį, kad galėtų papildyti savo turimas žinias, tačiau nėra aišku kaip tamsusis turizmas yra vertinamas socialiniame tinkle  „YouTube“.

Tyrimo tikslas - įvertinti tamsųjį turizmą socialiniame tinkle „Youtube“.

          Tyrimo uždaviniai:

1. 1. 1. Pristatyti tamsiojo turizmo sampratą;
      2. Pateikti socialinės žiniasklaidos sampratą;
      3. Ištirti kaip tamsusis turizmas yra vertinamas socialiniame tinkle „Youtube“.

          Tyrimo objektas. Tamsusis turizmas socialiniame tinkle „Youtube“.

          Darbo rengimo metodika. Mokslinės literatūros analizė, palyginimas, sisteminimas ir apibendrinimas; tyrimo metodas – kokybinis tyrimas: fokus grupė, naudojant struktūrizuotą klausimyną.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 46 puslapiai, jame yra 3 lentelės ir 22 piešiniai. Bibliografinį sąrašą sudaro 30 šaltiniai.