Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai: Rytų Aukštaitijos regiono atvejis

Temos aktualumas ir problema. Rytų Aukštaitijos regionas laikomas didžiausiu šalies etnografiniu regionu, patraukliu savitais gamtiniais ir kultūriniais ištekliais. Regionas išsiskiria ežerais, kurie pritraukia vis daugiau poilsiautojų, skatina juos domėtis ne vien vandens turizmo pramogomis, bet ir kultūriniu paveldu, įsitraukti į regiono bendruomenių veiklą, renginius.

Didėjant poilsiautojų srautams, vis aktualesniu tampa gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių išsaugojimo klausimas, plėtojant ekologinio turizmo Lietuvoje sistemą bei siekiant ekonominės darnos. Tai, kad Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai yra neatsiejami nuo darnios ekonomikos, pažymima Septynioliktosios LR Vyriausybės programoje (2016). Joje nurodoma, kad: „remiasi pagarbiu ir tausojančiu santykiu su gamta ir jos ištekliais“, yra svarbu plėtoti „integruoto ekologinio turizmo Lietuvoje sistemą“, apimančią gamtinius ir kultūrinius turizmo išteklius. Numatyta didelį dėmesį skirti kultūros paslaugų infrastruktūrai, įvertinti skirtingų turizmo objektų atnaujinimą, modernizavimą, pritaikymą lankytis turistams bei skatinti kultūrinį turizmą.

Šiame darbe analizuojami Rytų Aukštaitijos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai, pristatomi lankomiausi objektai bei aprašomas maršrutas po Rytų Aukštaitiją.

Tyrimo objektas: Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai Rytų Aukštaitijos regiono atveju.

Tyrimo tikslas: išnagrinėti Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių ypatumus Rytų Aukštaitijos regiono atveju.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti gamtinius ir kultūrinius turizmo išteklius teoriniu aspektu;

2. Išnagrinėti Rytų Aukštaitijos regiono ribas bei savitumą;

3. Atlikti Rytų Aukštaitijos gamtinių ir kultūrinių išteklių analizę;

4. Atlikti apklausą apie Rytų Aukštaitijos regioną bei parengti ekskursiją-maršrutą.