Pacientų su nerimo sutrikimais miegojimo gyvybinė veikla

Žmonių sveikata yra svarbiausia visuomenės socialinė, politinė ir ekonominė vertybė. Dėl sparčiai modernėjančio pasaulio, siūlančio įvairias galimybes ir keliančio daugybę reikalavimų, kasdien žmogus yra veikiamas daugybės dirgiklių: darbo aplinka, ekonominė padėtis, fizinė aplinka, išsilavinimas, būstas, šeima (Vesterdal, 1996). Visa tai sukelia tam tikro lygio nervinę įtampą. Organizmas patirdamas nuolatinę nervinę įtampą nebepajėgia su tuo susidoroti, pailsėti, dėl to atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų (Germantavičius, 2006).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną (Vesterdal, 1996). Psichikos sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas kurio dėka galima patirti džiaugsmą, ištverti nusivylimą, skausmą ir liūdesį. Kai emocinio ir dvasinio atsparumo nebelieka, žmogus ima kentėti nuo įvairiausių psichikos sveikatos sutrikimo požymių: AKS svyravimų, apetito pokyčių, įtampos, baimės, nemigos, pakitusiu požiūriu į save ir aplinką. Dažnai tai pereina į įvairias patologijas, asmenybės sutrikimus, vieną jų – nerimo sutrikimą (World Health Organization, 2017).

PSO tyrimų duomenimis gautais 2015 m. nuo nerimo sutrikimo visame pasaulyje kenčia apie 264mln. žmonių. Nuo 2005 m. šis skaičius išaugo 14,9 proc. (World Health Organization, 2017). Nerimas – subjektyviai nemaloni emocinė būsena, kurios metu jaučiamas grėsmės jausmas, padidėjęs dirglumas, sumažėjęs produktyvumas, nesugebėjimas atsipalaiduoti, bloga nuotaika. Visa tai trukdo judėti pirmyn, siekti tikslų ir gyvenimą daro nevisavertį. Tokia gyvenimo kokybė išvargina ne tik patį žmogų kenčiantį dėl nerimo sutrikimo, bet ir jo aplinkoje esančius žmones (World Health Organization, 2017).

Sergantys nerimo sutrikimu asmenys labai dažnai kenčia dėl sutrikusio miego. Kadangi sutrinka jų užmigimo mechanizmas ir yra per didelis būdravimo sistemų aktyvumas kurį iššaukia psichikos ligos. Dažniausi nusiskundimai yra įtampa prieš miegą, minčių antplūdžiai, sunkus užmigimas, dažnas prabudimas naktį, ankstyvas prabudimas ryte. Taip pat gali sutrikti miego kokybė, nors žmogus užmiega nesunkiai, naktimis neprabunda, tačiau po miego nesijaučia pailsėjęs. Kartais lydi ir pačios nemigos baimė, baimė miegoti ir neužmigti, prabusti naktį. Žmonės kenčiantys dėl nemigos dienos metu jaučiasi pavargę, neturintys jėgų, išsiblaškę, mieguisti (Liesienė, Pauza, 1999).

Nerimas ir nemiga yra glaudžiai susiję tarpusavyje, galintys vienas kitą nulemti. Kaip ir dėl nerimo, taip ir dėl nemigos žmogui prastėja sveikata, kyla rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, prastėja atmintis, ūmėja lėtinės ligos. Gali kilti potraukis vakarais atsipalaiduoti alkoholio arba medikamentų pagalba. Todėl yra labai svarbus kompleksinis somatinis-psichologinis paciento būklės įvertinimas ir gydymo bei slaugos plano sudarymas (Andruškienė, Varoneckas, 2010). 

Tyrimo problema – kokia pacientų su nerimo sutrikimais miegojimo gyvybinė veikla?

Tyrimo tikslas – ištirti pacientų su nerimo sutrikimais miegojimo gyvybinę veiklą.

1. Įvertinti pacientų su nerimo sutrikimais miego kokybę;
2. Nustatyti kaip pasikeitė pacientų miego kokybė atsiradus nerimo sutrikimui;
3. Išsiaiškinti kokiomis priemonėmis pacientai su nerimo sutrikimais gerina savo miego kokybę.

Tyrimo    objektas    –    pacientų    miegojimo    gyvybinė    veikla,    esant    nerimo

sutrikimams.

Tiriamųjų imtis - tiriamąją grupę sudarė 7 pacientai gydyti Vilniaus miesto X

ligoninėje, ribinių būsenų skyriuje. Visiems pacientams buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas.

Interviu (standartizuotas atviras) – skirtas tiesiogiai apklausti pacientus su nerimo sutrikimais, su iš anksto numatytomis klausimų formuluotėmis.