Trijų vertimų girnos: Upton Sinclair „Džiunglės“

Grožinės literatūros kūrinių vertimas – bene dažniausiai tiriama vertimo sritis. Vertėjai privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir sugebėti kuo adekvačiau perteikti originalaus teksto autoriaus mintis, pasaulėžiūrą bei stiliaus bruožus taip, kad skaitančiajam būtų lengva suprasti ir jis net nesusimąstytų apie tarpininko (vertėjo) tarp jo ir autoriaus buvimą. Taigi, vertėjas, be kalbos išmanymo, turi daug žinoti ir apie patį autorių, kūrinio istorinį kontekstą, parašymo aplinkybes ir kitas vertimui reikšmės galinčias turėti aplinkybes. Tačiau, kalbai vis kintant ir tobulėjant, reikalingi vis nauji vertimai, nes senieji, laikui bėgant, tampa nebe tokie adekvatūs, netgi sunkiai suprantami šiuolaikiniam, moderniųjų technologijų pasaulio žmogui.

Temos aktualumas. U. Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimai į lietuvių kalbą iki šiol tirti Daivos Litvinskaitės, tačiau jos darbe „Uptono Sinclairio romanas The Jungle (1906) lietuviškai: Vinco Daukšio vertimas Raistas (1908)“ aptariamas tik V. Daukšio vertimas. Giedrius Subačius tyrė šio romano kalbą, tačiau ne vertimus, savo veikale „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ aptarė lietuviškus žodžius ir frazes bei romano veikėjų vardus, pavardes.

Tyrimo objektas – Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ originalaus kūrinio ir Vinco Daukšio („Raistas“, antra laida, 1912 m.), Antano Miluko (1948 m.) ir Rasos Drazdauskienės (2012 m.) vertimų kalba. Nagrinėjami realijų ir tikrinių žodžių vertimo būdai.

Darbo medžiaga surinkta iš 1912 m. Vinco Daukšio (antra laida), 1948 m. Antano Miluko ir 2012 m. Rasos Drazdauskienės parengtų Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimų iš anglų kalbos. Bakalauro darbo medžiagą sudaro 68 realijos ir 238 unikalūs tikriniai žodžiai (vardų pasikartojimo atvejai neskaičiuojami).

Tyrimo tikslas – išanalizuoti tris Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimus į lietuvių kalbą, palyginti skirtingų vertėjų realijų vertimo ekvivalentiškumą ir tikrinių žodžių vertimo strategijas.

Darbo uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

1. Teoriškai aptarti meninio teksto vertimo problematiką, pateikti vertimo ekvivalentiškumo vertinimo kriterijus, aptarti realijų rūšis ir išskirti galimas tikrinių žodžių bei realijų vertimo strategijas.

2. Išnagrinėti trijuose U. Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimuose taikomas tikrinių žodžių vertimo strategijas.

3. Palyginti ir išanalizuoti U. Sinclairio romano „Džiunglės“ realijų vertimus.

4. Remiantis domestikacijos (savinimo) ir foreinizacijos (svetiminimo) vertimo strategijomis įvertinti vertimų ir originalaus teksto santykius.

5. Apibendrinti gautus tyrimo rezultatus.

Tyrimo metodas. Bakalauro darbe pasitelkiami du tyrimo metai: aprašomasis (teorinėje dalyje) ir lyginamoji analizė, kuria remtasi lyginant teksto originalą ir vertimus.

Tyrimų apžvalga. Pagrindiniai darbai, kuriais remtasi rašant bakalauro darbą, yra 2014 m. išleista Liongino Pažūsio monografija „Vertimas ir kalba“, taip pat Kazimiero Ambraso-Sasnavos vertimų tyrimai, Aurelijos Leonavičienės monografija „Vertimo atodangos: teorija ir praktika“ ir kiti vertimų tyrimai. Su realijų vertimo strategijomis susipažinti padėjo Jan Pedersen straipsnis „How is Culture Rendered in Subtitles?“ (2005) ir Jurgitos Mikutytės pranešimas „Realijų rūšys ir vertimo būdai“.

Tyrimo reikšmė. Darbe apžvelgtos vertimo klasifikacijos, susisteminta jų teikiama medžiaga. Tyrimas galėtų būti naudingas ateities tyrėjams, besigilinantiems į realijų ir tikrinių žodžių vertimus arba detaliau tiriantiems U. Sinclairio romaną „Džiunglės“ ir jo vertimus.

Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir analitinė. Teorinėje dalyje aptariamas meninių tekstų vertimas ir ekvivalentiškumas, gilinamasi į realijų ir tikrinių žodžių vertimo strategijas. Tuo tarpu analitinėje dalyje analizuojami Vinco Daukšio, Antano Miluko ir Rasos Drazdauskienės „Džiunglių“ vertimai į lietuvių kalbą, plačiau nagrinėjami realijų ir tikrinių žodžių vertimo būdai bei strategijos.