AB „Amilina“ aplinkosauginės veiklos analizė

Žmogaus poveikis aplinkai dažniausia yra siejamas su gamtos išteklių naudojimu. Žmogus tenkindamas savo norus viską ima iš gamtos. Prieštaravimai tarp žmogaus ir gamtos tapo viena iš aktualiausių ekonominių ir socialinių problemų. Sparčiai plėtojantis industrializacijai, urbanizacijai nepaprastai greitai niokojama gamta, padidėjo užterštumas, sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Didėjant žmonių kiekiui  naudojančių transportą didėja ir  aplinkos apsaugos užterštumo mąstai, vis labiau niokojama žemė. Neigiamą dirvos, oro, vandens teršimo, neigiamo gamtos išteklių naudojimo pasekmės, kurios  dabar juntamosi ne tik taršos zonose, centriniuose pramoniniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Iš pramonės įmonių į atmosferą patenkantys teršalai kaip dulkės, dūmai, taip pat įvairūs aerozoliai nusėda ne tik aplink taršos židinius, bet pasklinda didelėje teritorijoje [2].

Pramonės įmonių teršalų sklaida priklauso nuo įmonėje gaminamos produkcijos rūšių ir  nuo technologijų naudojamų gamybos procese. Per praėjusiuosius 20 metų Lietuvos pramonės taršos sklaida sumažėjo. Taršos sumažėjimą labiausia įtakojo pramonės įmonių skaičiaus mažėjimas. Pramonės įmonių atsigavimas įvyko diegiant naujas, aplinkai  labiau draugiškas technologijas, todėl pramonės šis atsigavimas nežadėjo praporcingai didesnės taršos aplinkai. Nepaisant to, kad diegiamos aplinkai draugiškesnės technologijos pramonės įmonės teršalus skleidžia organizuotai ir neorganizuotai. Organizuoti teršalų išmetimai būna tada, kai teršalai išmetami  kryptingai  per ventiliacijos angas,  kaminus, ir kt. Tokie teršalai yra nesunkiai sugaudomi ir išvalomi jeigu yra sumonuoti įvairius oro valymo įrenginiai. Kitaip nei organizuotai išmetami teršalai, neorganizuotai išmetami teršalai į aplinkos orą patenka per nesandarius technologinius įrenginius, rezervuarus ar dulkių susikaupimo vietas. Priklausomai nuo įmonėje gaminamos produkcijos bei gamybos procese naudojamų technologijų pramonės įmonės į aplinkos orą teršalų išleidžia įvairiai. Įrengiant naujus technologinius įrenginius įmonėse būtina laikytis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, nuo to priklauso pramonės įmonėje išmetamų teršalų kiekiai. Įdiegiant naujas technologijas pramonėje turi būti laikomasi griežtų aplinkosauginių reikalavimų ir įstatymų, todėl laikantis šių reikalavimų Lietuvoje pramonė į atmosferą išmeta perpus mažiau teršalų kiekių nei jų patenka iš transporto ar energetikos [1].

Technologinę ir baigiamąją praktikas atlikau AB „Amilina“ įmonėje. Pagrindinė AB "Amilinos" vykdoma veikla - inovatyviomis technologijomis atsinaujinančią biomasę perdirba į natyvinį ir katijonizuotą krakmolą, vitalų kviečių glitimą bei gliukozės sirupus. Praktikos metu susipažinau su šios įmonės veikla ir taikomomis aplinkosauginėmis priemonėmis, kurios yra taikomos taršos mažinimui. Įmonė vykdo savo veiklą griežtai vadovaudamasi įvairiomis aplinkosaugos taisyklėmis. Įmonė savo ūkinę veiklą vykdo pagal taršos leidime nurodytas ūkinės veiklos sąlygas ir aplinkosauginius reikalavimus. Baigiamajame darbe analizuoju įmonės oro taršą, gamybinių ir paviršinių nuotekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą ir kitus jų tvarkymo būdus.

Darbo tikslas – išanalizuoti akcinės bendrovės „Amilina“ aplinkosauginę veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Apibendrinti pramonės įmonių skleidžiamą taršą.
2. Išnagrinėti pagrindinius teisės aktus reglamentuojančius pramoninę taršą.
3. Išanalizuoti  į orą išmetamus teršalų kiekius  ir esamus oro valymo įrenginius įmonėje.
4. Aprašyti gamybinių, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymą įmonėje. 
5. Išanalizuoti įmonėje susidarantį triukšmo lygį ir priemones jam mažinti.
6. Išnagrinėti atliekų surinkimą, rūšiavimą ir tolesnį tvarkymą įmonėje.

Darbo objektas – įmonės AB „Amilina“  aplinkosauginė veikla.

Darbo metodai – įmonės AB „Amilina“ taršos leidimo informacijos analizė, medžiagos apie įmonės skleidžiamą taršą rinkimas ir sisteminimas iš interneto svetainių, medžiagos surinktos praktikos metu apibendrinimas, literatūros šaltinių analizavimas ir teisinių aktų, reglamentuojančių pramoninę taršą nagrinėjimas.

       Darbo praktinė reikšmė. Darbas turi praktinę vertę tuo aspektu, kai pateikta susisteminta medžiaga apie pramonės įmonės skleidžiamą taršą į aplinką ir praktikoje taikomas aplinkosaugines priemones taršai mažinti. Surinkta medžiaga yra tinkama visuomenės aplinkosauginiam švietimui bei pramonės įmonių aplinkosauginės veiklos  problemų  sprendimų taikymui.

       Šiame darbe  pademonstruotos  pagrindinės profesines kompetencijos :

1. 1. Žinos ir taikys pasaulio konvencijų nuostatas,  Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų aplinkosauginius teisės dokumentus.
   2. Analizuos ir vertins antropogeninių procesų poveikį aplinkos komponentams, gyvajai gamtai ir žmogui.
   3. Žinos, kaip  pateikti aplinkosauginę informaciją visuomenei ir vykdyti ekologinį švietimą.
   4. Mokės planuoti ir organizuoti  aplinkosaugines priemones aplinkos oro taršos mažinimui, racionaliam vandens išteklių naudojimui, geriamojo vandens kokybės gerinimui, nuotekų kiekio ir taršos mažinimui, atliekų tvarkymui, gyvosios gamtos saugojimui.
   5. Gebės surasti informaciją tarptautinėse ir respublikinėse duomenų bazėse, ją vertinti ir sisteminti norint parengti aplinkosauginius dokumentus.
   6. Įgys būtinus mokymosi ir praktinius įgūdžius toliau  tęsiant studijas, tobulėti profesinėje veikloje.