Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sistemos

Temos aktualumas. Kiekvienas gyvas organizmas, kuris egzistuoja mūsų planetoje, yra priklausomas nuo mūsų maitintojos – žemės, kuri savo gelmėse ir paviršiuje per milijonus metų yra sukaupusi daugybę įvairių turtų: vanduo, oras, dirvožemis, augalija, gyvūnija, įvairios iškasenos. Tačiau, intensyviai vystantis ekonomikai bei technologijoms, pradėjo nepaliaujamai augti gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos teršimas, o tai turėjo didelės įtakos natūraliam gamtos egzistavimui – pablogėjo aplinkos kokybė, kuri neigiamai atsiliepia žmogui ir visai gyvajai gamtai.

Pasaulyje sparčiai didėja skurdas, prastėja oro, vandens kokybė, nyksta biologinė įvairovė, suvartojama vis daugiau energijos, kitų gamtos „produktų“. Šios tendencijos verčia susimąstyti bei imtis veiksmų. Dėl šių priežasčių mūsų valstybė buvo priversta griebtis veiksmingų priemonių išvengti žmogaus ir gyvosios gamtos būklės blogėjimo, todėl buvo sukurta nauja aplinkosauginė valstybės funkcija. Įstatymais ir kitais teisės aktais valstybė apibrėžia savo aplinkos apsaugos politiką, nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką, naudotojus, jų teises ir pareigas, atskirų gamtos išteklių apsaugos priemones, formuoja aplinkos apsaugos valdymą ir kontrolę, ją įgyvendinančių institucijų sistemą, nustato atsakomybę už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus ir t. t.

Kadangi naudojami gamtos ištekliai ir žmogaus sveikata yra ne beribiai – reikėjo rasti būdą, kaip juos apsaugoti nuo visiško išnykimo. Taip buvo sukurta nauja sistema, kontroliuojanti: gamtinių turtų sunaudojamą kiekį ir veiklos, kuri atsiranda dėl individo poreikių tenkinimo, poveikį aplinkai. Tai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, kurie draudžia, leidžia ar riboja tam tikrą ūkinę veiklą.

TIPK leidimų taisyklės pakeitė Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo taisykles.

Gamtos išteklių naudojimo leidimai nebeišduodami, tačiau senieji paliekami galioti.

Žemiau pateikta baigiamojo darbo hipotezė, objektas, tikslas, uždaviniai bei metodai.

Hipotezė. Darome prielaidą, kad TIPK leidimų sistema Lietuvoje yra efektyvi.

Objektas – TIPK leidimai, jų sistema.

Tikslas – išanalizuoti, ištirti ir apibūdinti TIPK leidimų sistemos efektyvumą.

Uždaviniai:

1. išsiaiškinti, kokie gamtos ištekliai labiausiai naudojami Lietuvoje ir kokių išteklių ji turi daugiausiai;

2. išnagrinėti TIPK leidimų išdavimų procedūrą;

3. išsiaiškinti TIPK leidimų problemas ir galimus jų sprendimo būdus;

3

4. išsiaiškinti ar efektyviai veikia TIPK leidimų sistema. Metodai:
5. literatūros šaltinių nagrinėjimas;

2. mokslinių darbų nagrinėjimas;

3. straipsnių ir dokumentų nagrinėjimas;

4. anketinė apklausa.

Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų dalių.

Pirmoji dalis yra teorinė. Joje bus kalbama apie tai, kas yra gamtos ištekliai, kaip jie klasifikuojami, kokių gamtinių išteklių turi Lietuva, kokios yra gamtos išteklių naudojimo problemos, kas yra biomasė; taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo procedūra.

Antroje dalyje bus analizuojamas visuomenės informuotumas apie TIPK leidimus.

Anketos pagalba bus aiškinamasi ką žmonės žino apie TIPK leidimų sistemą ir ką apie ją mano.

Taip pat šioje dalyje bus paskaičiuotas koreliacijos koeficientas ir regresija.

Trečioje dalyje analizuojamos TIPK leidimų sistemos problemos, jų sprendimo būdai; taipogi aiškinamasi ar efektyviai veikia ši sistema.

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 43 puslapiai, kurie susideda iš šių dalių: įvadas, 3 skyriai, išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, santraukos (lietuvių ir vokiečių kalbomis) ir 4 priedai. Darbe galima rasti 3 lenteles ir 15 paveikslų.

Darbe naudojami sutrumpinimai:

TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė; RAAD – Regiono aplinkos apsaugos departamentas; PAR – Pietų Afrikos Respublika; JAV – Jungtines Amerikos Valstijos;

GPGB – geriausias prieinamas gamybos būdas;

PAV – poveikio aplinkai vertinimas;

proc. – procentai;

kt. – kita;

t. t. – taip toliau;

t. y. – tai yra;

t – tona;

m. – metai.