Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

Žmonės nuo senų senovės neišmoko gyventi taikiai. Genčių karai, imperijų didinimo žygiai, pasauliniai karai – globaliniu mastu žmonių sąmonė nesugeneruoja idėjos nebekariauti ir nekelti masinės panikos. Tačiau to negana. Kasdiene terorizmo, karo baime neapsiribojama. Šalia visada tyko pavojus tapti nusikaltėlių auka – gali būti apvogtas, nužudytas ar, jei pasiseks, tik lengvai sužalotas. Dauguma civilizuotų valstybių deda pastangas, kad savo piliečius apsaugotų nuo tokių vietinių nusikaltėlių atakų – policijos reidai, budintys patruliai saugo viešąją tvarką ir gina civilius nuo bet kokio pasikėsinimo į jų turtą, sveikatą ar gyvybę. Vis tik to neužtenka. Nei dienai nepamirštama, kad nusikalstamumas buvo, yra ir bus, tik jo lygį galima mėginti sukontroliuoti. Nusikalstamumo sąvoka šiai dienai išties yra dažnai girdima, ją tiria ir iš savo pozicijos apibūdina įvairių sričių specialistai – tiek medikai, tiek politikai, tiek psichologai, sociologai, kriminologai ir pan. Ir kiekvienas išskiria sau svarbiausius nusikalstamumo aspektus. Nepamirštant fakto, kad nusikalstamos veikos savaime yra neigiamas dalykas, o jas darantys asmenys – neigiamai charakterizuojamos asmenybės, negalima pamiršti vieno svarbaus baudžiamosios teisės teorijos aspekto – mažareikšmio nusikaltimo. Be abejo, ar mažareikšmis, ar ne, tai vis tiek yra gėrį saugančių teisės normų pažeidimas, tačiau kalbant apie mažareikšmius nusikaltimus galima rasti daug įdomių aspektų. Pvz. kur yra riba tarp baudžiamojo nusižengimo ir mažareikšmio nusikaltimo? Kokios yra šio instituto ištakos? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami šia darbe. Apskritai kalbant, tokių klausimų kėlimas suponuoja ir temos aktualumą – būtina suvokti ir praktiškai atskirti kas yra kas, kaip vertinti kiekvieną konkrečią situaciją, kad kaskart būtų galima priimti teisingiausius sprendimus. Kalbant apie temos naujumą būtina pažymėti tai, kad Lietuvos baudžiamojoje teisėje toks terminas imtas vartoti tik 2003 m. Baudžiamajame kodekse. Iki tol šalies teisėje tokio instituto išvis nebuvo. Toks jaunas šio termino amžius suponuoja ir temos naujumą – apie mažareikšmius nusikaltimus tikrai nėra prirašyta bibliotekos knygų, tik baudžiamosios teisės ekspertai gilinosi į šią problematiką – V. Piesliakas, Babachinaitė, G. Sakalauskas ir kt, tačiau iš esmės kiekvienas žiūrėjo iš savo pozicijos, o surinktų ir išgrynintų visų apmąstymų rasti nepavyko. Tai pasirinktą temą daro dar įdomesnę ir yra dar smalsiau gilintis į mažareikšmiškumo sąvokos labirintus.

Darbo tema - atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo praktinės problemos.

Darbo tikslas – atskleisti problemas, kylančias dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Darbo objektas – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti, iš kur kilo mažareiškmiškos veikos institutas bei ką jis reiškia;Atskleisti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės turinį;Išanalizuoti Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką priimant sprendimus bylose, susijusiose su nusikaltimo mažareikšmiškumu.

Baigiamajame darbe bus naudojamas aprašomasis lyginamasis metodas analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriose bus nagrinėjamas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo institutas.