Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, jos veiksniai bei mažinimo galimybės

Šešėlinė ekonomika apibūdina veiklą, kuri nėra oficialiai deklaruojama dėl mokesčių ar valstybės reguliavimo. Šalyse, egzistuojant neoficialiems sandoriams, sudaromos aplinkybės atsirasti šešėliui, o tokių sandorių mastai bei ekonominė vertė sudaro šešėlinės ekonomikos dydį. Šešėlinės ekonomikos mastai dažniausiai vertinami kaip dalis nuo šalyje sukuriamos pridėtinės vertės - bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl veiklos neoficialumo ir neapskaitomumo šalių statistikos institucijoms yra sunku įvertinti ne tik šešėlinės ekonomikos mastą, bet ir realias gyventojų pajamas, realų nedarbo lygį ir kitus makroekonominius rodiklius. Dėl šių priežasčių gali būti sudėtinga tiksliai įvertinti šalies ekonominę padėtį, o valdžios institucijoms priimti tinkamus ekonominės politikos sprendimus.

Magistro baigiamojo darbo (toliau – darbo) problema ir aktualumas. Šešėlinė ekonomika yra nevienareikšmiškai apibūdinamas bei vertinamas daugialypis reiškinys. Šešėlinės ekonomikos problemiškumą didina tai, jog visa šešėlinė veikla reikalauja skirtingų sričių išmanymo ir tinkamų metodų įvertinti tai, kas yra slepiama. Todėl siekiant įvertinti šešėlinę ekonomiką makroekonominiu mastu, yra būtina išanalizuoti šešėlinės ekonomikos struktūrą, jos priežastis, veiksnius bei pasekmes šalyje, nustatyti mažinimo priemones bei jų įgyvendinimo galimybes.

Darbo tikslas. Nustatyti daugiausia įtakos Lietuvos šešėlinei ekonomikai turinčius veiksnius bei išanalizuoti galimybes sumažinti šešėlinę ekonomiką, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę, politinę, mokestinę ir socialinę struktūrą bei kitus veiksnius.

Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

• išskirti mokslinėje literatūroje aptinkamas sąvokas bei apibrėžimus, kurie naudojami šešėlinei ekonomikai apibūdinti, ir suformuoti tokį šešėlinės ekonomikos apibrėžimą, kuris bus naudojamas tolimesniuose darbo etapuose;
• remiantis moksliniais straipsniais bei literatūra išskirti ir ištirti priežastis, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiančias šešėlinę ekonomiką, jų poveikį šešėlinės ekonomikos mastams;
• atlikus mokslinės literatūros analizę išnagrinėti galimas tiesiogines bei netiesiogines šešėlinės ekonomikos pasekmes valstybei bei visuomenei;
• remiantis kitų autorių moksliniais straipsniais išanalizuoti šešėlinei ekonomikai galimas taikyti ribojimo priemones;
• išnagrinėti mokslinius tyrimus bei jų rezultatus apie akcizinių prekių kontrabandos bei nelegalios prekybos, nelegalaus darbo, nelegalaus apmokėjimo už darbą, prekybos nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis dinamiką;
• regresinės analizės metodu išanalizuoti statistinį ryšį tarp šešėlinės ekonomikos veiksnių bei istorinio šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje, nustatyti kintamuosius, turinčius reikšmingą ryšį su šešėlinės ekonomikos mastu;
• atlikti struktūrizuotą ekspertų apklausą bei išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie efektyviausias šešėlinės ekonomikos mažinimo galimybes Lietuvoje;
• apibendrinti tyrimų rezultatus, pateikti išvadas bei pasiūlymus.

Darbo objektas. Šešėlinė ekonomika, jos veiksniai, struktūra bei mažinimo galimybės Lietuvoje.

Darbo metodai ir uždavinių sprendimo būdai. Darbo tikslui pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti pasirinkti metodai: teoriniams aspektams ištirti pasirinkta ekonominių tyrimų bei mokslinės literatūros, informacijos kituose šaltiniuose analizė bei sintezė; empiriniam tyrimui atlikti – du pagrindiniai metodai: šešėlinės ekonomikos Lietuvoje veiksniams ir jų įtakai įvertinti pasirinktas regresinės analizės metodas; šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimo galimybėms nustatyti – pasirinktas ekspertinio vertinimo metodas.

Darbo struktūra. Pirmojoje dalyje analizuojami šešėlinės ekonomikos teoriniai aspektai, sisteminama ir apibendrinama informacija, susijusi su šešėlinės ekonomikos sąvokų įvairove, galimomis priežastimis bei pasekmėmis ekonomikai, naudojamomis ribojimo priemonėmis. Antrojoje dalyje aprašoma tyrimo metodologija, aptariami pasirinktų tyrimo metodų motyvai. Trečioji dalis – darbo tyrimas: šešėlinės ekonomikos struktūros analizė, kurioje analizuojami moksliniai tyrimai, sisteminama informacija apie šešėlinės ekonomikos sritis bei jų dinamiką, taip pat vertinamas (statistinių duomenų) ryšys tarp šešėlinės ekonomikos veiksnių bei masto Lietuvoje; analizuojamos ekspertų nuomonės apie atskirus šešėlinės ekonomikos mažinimo būdus, atliekamas tokių galimybių vertinimas.

Darbo ribotumai. Mokslinių publikacijų ir literatūros šešėlinės ekonomikos tematika yra pakankamai daug. Ši tema analizuojama ir tiriama ne vienerius metus, tad mokslinės literatūros šaltinių yra gausu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslo žurnaluose. Tačiau pagrindiniai sunkumai, su kuriais buvo susidurta šio darbo rašymo metu – nedidelis šešėlinės ekonomikos Lietuvoje statistinių duomenų kiekis (trumpa laiko eilutė regresinei analizei), sąlyginai mažas ekspertų įsitraukimas į tyrimą bei klausimyno atsakymų klaidos.