Fizinio asmens bankroto procesas

Pastarojo, iki 2007 m. trukusio ekonominio pakilimo metu, Lietuvoje buvo itin suaktyvėjęs gyventojų skolinimasis, ypač nuosavam būstui įsigyti. Deja, kreditoriams nepakankamai įvertinus rizikas, o besiskolinantiems per daug optimistiškai įvertinant savo finansines galimybes ir šalies ekonominę situaciją, prasidėjus finansų krizei daugeliui asmenų paskolas tapo sunku grąžinti. Daliai dirbančiųjų buvo sumažinti atlyginimai, dalis visai neteko darbo, o už kreditą įsigyto nekilnojamojo turto rinkos kaina nukrito, kartais net dvigubai. Pasitaikydavo ir atvejų, kai skola ne mažėdavo, o didėdavo dėl augančių palūkanų bei skaičiuojamų netesybų ar delspinigių. Be abejo, kartais pakakdavo susitarti su kredito įstaiga dėl paskolos grąžinimo atidėjimų ar įmokų mažinimo, tačiau kai kuriems skolininkams, praradusiems pagrindines pajamas, tapo tiesiog neįmanoma tas skolas grąžinti net ir pardavus įsigytą turtą. Dėl šių priežasčių kartais vienintelė galimybė skolininkui pačiam išbristi iš nepakeliamų skolų, pradėti ekonomiškai naują gyvenimą – bankrotas. Šis sprendimas sąžiningiems, bet įsipareigojimų naštos nepakeliantiems gyventojams numato galimybę struktūrizuotai bandyti grąžinti skolas, o to padaryti nepavykus – negrąžintas skolas nurašyti ir išgelbėti savo vaikus nuo skolų paveldėjimo.

Temos aktualumas. Fizinių asmenų bankrotas galimas daugelyje pasaulio šalių, jį taip pat numato Europos Sąjungos teisės aktai. Bankrotas suteikia galimybę skolų nepakeliantiems asmenims pradėti naują ekonominį gyvenimą, taip pat suvienodina verslo sąlygas fiziniams asmenims, kurie dirba neįregistravę įmonės, o užsiima individualia veikla. Fizinio asmens bankrotas suteikia galimybę individualia veikla užsiimančiam asmeniui, pvz., konsultantui, advokatui, prekybininkui drąsiau investuoti į savo veiklą, nes jai nenusisekus galimas bankrotas ir neįregistravus įmonės. Lietuva ilgą laiką tokią galimybę suteikiančių teisės aktų nebuvo parengusi, Fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo tik nuo 2013 m. kovo 1 d. Nuo šios datos skolų nebepakeliantys lietuviai įgijo galimybę bankrutuoti Lietuvoje, nes iki tol išeities tekdavo ieškoti kitose Europos Sąjungos šalyse, tuo pačiu ten perkeliant ne tik gyvenamąją vietą, bet ir ekonominius interesus: darbą ar kitą veiklą, mokamus mokesčius. Galimybė fiziniams asmenis bankrutuoti Lietuvoje buvo reikalinga ne tik patiems skolininkams, tačiau ir valstybei, norinčiai išsaugoti savo darbingo amžiaus piliečius, suteikiant jiems galimybę atkurti ekonominį efektyvumą savo šalyje. Kadangi įstatymas priimtas visai neseniai, jo taikymo patirtis Lietuvoje dar nedidelė, o fizinio asmens bankrotas, kaip procesas, dar nėra visiškai išgrynintas. Dėl šių priežasčių tema yra nauja ir analizuotina daugeliu aspektų.

Šia tema itin susidomėta profesinės praktikos AB SEB banke metu, kai teko susidurti su bankrutuojančiais asmenimis ir jų administratoriais, sąskaitų valdymo administratoriui perdavimo procesu ir kitais šiai temai būdingais klausimais.

Darbo problema. Fizinių asmenų nemokumo mastai Lietuvoje, to pasekmė – fizinių asmenų bankroto poreikis bei galimybės bankrutuoti Lietuvoje atsiradimas.

Darbo tikslas. Išanalizuoti bei palyginti fizinių asmenų bankroto procesus Latvijoje bei Lietuvoje.

Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

• Išnagrinėti fizinių asmenų nemokumo priežastis bei mastą Lietuvoje;
• Ištirti fizinių asmenų bankroto proceso įteisinimo raidą Lietuvoje;
• Išnagrinėti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą bei Latvijos Respublikos nemokumo įstatymą ir atlikti šių teisės aktų lyginamąją analizę;
• Ištirti Latvijoje bankrutavusio Lietuvos piliečio bankroto proceso eigą, patirtas išlaidas bei palyginti su atsiradusia galimybe bankrutuoti Lietuvoje.

Darbo objektas. Fizinio asmens bankroto procesas.

Darbo metodai ir uždavinių sprendimo būdai. Darbo tikslui pasiekti buvo analizuojami Lietuvos bei Latvijos teisės aktai, kiti informacijos šaltiniai. Siekiant gauti daugiau papildomos informacijos apie bankroto proceso praktiką Lietuvoje per neilgą įstatymo gyvavimo laikotarpį, atliktas nestruktūrizuotas interviu su šio proceso eksperte – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ Asmenų bankroto administravimo skyriaus vadove Erika Gaverska-Valaite. Darbe naudoti duomenų rinkimo, grupavimo, sisteminimo, apibendrinimo metodai, lyginamoji bei atvejo analizė.

Darbą sudaro trys dalys: pirmoji – Fizinių asmenų bankroto proceso Lietuvoje analizė; antroji – Fizinio asmens bankroto procesų Lietuvoje bei Latvijoje vertinimo metodikos aprašymas; trečioji – Lietuvos ir Latvijos fizinių asmenų bankroto procedūrų modelių palyginamoji analizė. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos fizinių asmenų nemokumo makroekonominės bei socialinės priežastys, nemokumo mastas Lietuvoje bei Fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimo raida, įstatymo privalumai, trūkumai bei prieštaravimai; antrojoje dalyje – fizinių asmenų bankroto proceso Latvijoje principai bei atlikto tyrimo metodika. Trečiojoje darbo dalyje, atlikus Lietuvos bei Latvijos teisės aktų analizę, lyginami fizinių asmenų bankroto procesų šiose šalyse panašumai bei skirtumai, taip pat atliktas Latvijoje bankrutavusio Lietuvos piliečio bankroto proceso palyginimas su tokio bankroto procesu Lietuvoje.