Mobingas Lietuvoje: ar etika gali ką nors pakeisti?

Teorinis ir praktinis aktualumas. Mūsų tauta yra labai kantri darbo sąlygų atžvilgiu. Tai, kaip teigia dauguma išsivysčiusių užsienio šalių, pigaus darbo jėga su, palyginti, aukštomis darbuotojų kompetencijomis. VDU docentė Jolanta Vveinhardt, savo išleistoje pirmoje knygoje apie mobingo problematiką Lietuvoje, teigia, kad lietuviai psichologinį smurtą darbe linkę kentėti 4-5 kartus ilgiau nei Vakarų Europos šalių gyventojai. Šiais laikais visur galima rasti nemažai smurto pavyzdžių : šeimoje, mokykloje, darbe ir kitur.

Vieni naudoja fizinį smurtą – kiti psichologinį. Psichologinis smurtas yra daug baisesnis nei fizinis smurtas, nes jis daug labiau paliečia žmogaus orumą ir savivertę. Mes (visuomenė) daug diskutuojame apie patyčias darželyje, mokykloje. Atrodo, kad patyčios tarp jaunimo yra vieša, nuolat diskutuotina problema.

Tačiau mes mažai skiriame dėmesio patyčioms suaugusių žmonių grupėje. Atrodo, kad tai yra savaime išsprendžiamas dalykas, nes suaugęs žmogus yra stiprus psichologiškai ir gali pats apsiginti nuo patyčių. O šis smurtas lyg ir tampa didžiuliu tabu, nes bijoma apie jį kalbėti garsiai, visiems atrodo, kad pats žmogus privalo sugebėti apsiginti, pakovoti už save. Taigi, mobingas yra sisteminis puolimas, kai įmonės darbuotojai (kolektyvas) naudoja psichologinį smurtą prieš vieną kolegą. Baisiausia, kad šiame procese gali dalyvauti ne tik bendradarbiai, bet ir įmonės vadovas. Tokiais veiksmais dažniausiai siekiama, kad sumažėtų darbuotojo darbingumas, arba jis tiesiog paliktų darbovietę.

Žmonės, atsidūrę tokioje situacijoje, vis dar tyli ir neieško problemos sprendimo būdų. Pradžioje jie stengiasi prisitaikyti prie kolektyvo, tačiau kolektyvui nuolat engiant ir žeminant, auka patiria nemažai pasekmių: nuo depresijos atsiradimo iki darbovietės pakeitimo ar net savižudybės. Pavyzdžių yra labai daug mūsų visuomenėje, tačiau apie tai labai mažai kalbama garsiai, todėl galbūt ne visi apie šią problemą žino. Labai dažnai, esant mobingui kolektyve, silpnesni kolektyvo nariai taip pat prisideda prie mobingo, norėdami pritapti prie kolektyvo valdžios, todėl kiekvienas turi žinoti mobingo esmę, jo priežastis ir prevencijos būdus.

Temos naujumas. Pasaulyje nuolat užmezgmi darbo santykiai kolektyvuose. Tačiau santykiai tarp kolektyvo narių yra vis dar diskutuotinas dalykas, čia reikalingi nuolatiniai apmokymai ir patarimai.

Kiekvienas žmogus, kaip ir kiekvienas kolektyvas, yra skirtingas, todėl bendraujant nesusipratimų ir konfliktų neišvengsime. Yra emociškai stipresnių ir silpnesnių žmonių, vieni moka manipuliuoti, o kiti leidžiasi manipuliuojami.

Lieuvoje apie vaikų ir paauglių psichologines patyčias ir diskriminaciją kalbama beveik visose pokalbių laidose, tai jau tapo vieša visuomenės problema. Tačiau diskriminacija, patyčios ir psichologinis smurtas tarp suaugusių žmonių – tai vis dar tabu, žmonės gėdijasi ir vengia apie tai kalbėti garsiai. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad suaugęs žmogus privalo pats išspręsti problemas, neprašydamas kitų pagalbos. Todėl ši problema yra vis dar nauja, mažai aptarta ir neperprasta.

Tyrimo objektas. Mobingas Lietuvoje ir etikos poveikis jam.

Tyrimo hipotezė. Griežtas etikos normų ir taisyklių laikymasis darbe mažina mobingo darbuotojų kolektyve atsiradimo tikimybę.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mobingo problemą Lietuvoje, ir išsiaiškinti kaip etika galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Tyrimo uždaviniai.

1. Pateikti mobingo sampratą ir klasifikaciją, naudojantis moksline literatūra;

2. Teoriškai išsiaiškinti mobingo atsiradimo sąlygas, bei poveikį kolektyvui;

3. Apklausiant respondentus, atskleisti ar etinių taisyklių nesilaikymas gali lemti mobingo atsiradimą darbe.

Darbo struktūra. Magistro darbas yra sudarytas iš trijų dalių.

Pirmoje dalyje aprašoma mobingo samprata, išskiriamas mobingo klasifikavimas bei jo atlikimo būdai. Taip pat šioje dalyje aptariamos visos mobingo atsiradimo priežastys, bei paskemės visiems su mobingu susijusiems asmenims: darbuotojui, darbdaviui ir visam kolektyvui. Taip pat pirmoje dalyje aptariami mobingo prevencijos teoriniai aspektai.

Antroje dalyje išsamiai aptariama tyrimo struktūra, tikslas bei kas siekiama išsiaiškinti, atliekant šį tyrimą. Aptariamas tyrimo kontingentas.

Trečiojoje, paskutinėje ir svarbiausioje darbo dalyje aptariami darbo rezultatai, išanalizuojami tyrimo duomenys, pateikiamos išvados ir pastebėjimai. Išsprendžiami darbo pradžioje iškelti uždaviniai ir patvirtinama arba paneigiama hipotezė.