Agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominio gyvybingumo vertinimas

Temos aktualumas. Agrarinis sektorius yra vienas svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių. Jis svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos požiūriu. Žemės ir maisto ūkis sukuria beveik 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, darbo vietas kas devintam dirbančiajam ir netoli penktadalio viso Lietuvos eksporto. Šios ūkio šakos remia ir palaiko mūsų kaimo bendruomenes ir miestus, patiekia ant šalies gyventojų stalo aukštos kokybės, saugų ir įvairų maistą. Lietuvos žemės ūkis yra vienas prioritetinių sektorių, atliekančių svarbų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka. Kaimas pradedamas vis labiau vertinti kaip šalies infrastruktūra, nuo kurios priklauso kaime ir mieste gyvenančių žmonių gyvenimo lygis. Apskritai dėl kai kurių savo bruožų, pavyzdžiui, sezoniškumo ar jo produktų būtinybės žmonių egzistencijai, agrarinis sektorius dažnai laikomas specifine ūkio šaka. Jo specifika pasireiškia gamybos priemonių, jų panaudojimo, nuosavybės formos ir kitais ypatumais.

Atkūrus šalies Nepriklausomybę, dideli pertvarkymai vyko agrariniame sektoriuje - kūrėsi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare prasidėjo naujas etapas, pradėta teikti aktyvi paramą agrariniam sektoriui, formuojasi valstybės politika šio sektoriaus atžvilgiu. Vienas svarbiausių uždavinių buvo ir išlieka - skatinti ūkių ekonominį gyvybingumą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas mintis, darbe bus parengtas agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominio gyvybingumo vertinimas.

Mokslinė problema. Ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo vertinimas tampa vis aktualesnis klausimas tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek ir formuojantis agrarinę politiką (Slavickienė, Savickienė, 2014). Lietuvos agrarinio sektoriaus ekonominis gyvybingumas mažai nagrinėta tema. Gyvybingumo teorijos taikymas agrariniame sektoriuje suteikia naudingos informacijos ne tik ūkininkams, bendrovėms, bet ir kitiems verslo subjektams, kurie yra susieti su žemės ūkio veikla. Ekonominio gyvybingumo vertinimas gali būti viena iš krizės valdymo priemonių. Nė vienas ūkininkas nėra tikras, kad jo gamybinė veikla bus tęstina ir turės paklausą. Todėl ūkio subjektams labai svarbu įvertinti savo veiklos riziką, jos ribas tam, kad išvengtų bankroto. Moksliniuose tyrimuose mažai dėmesio skiriama ūkių ekonominiam gyvybingumui vertinti, tinkamai parinkti ir taikyti vertinimo modelius. Mokslininkai Tisdell (1996), Adelaja, Sillivan (1998); Singh (2001), Scott (2005) ir kt. pritaria, jog nėra vieningos nuomonės, kurie veiksniai sąlygoja ūkių gyvybingumą. Lietuvoje ūkių gyvybingumo vertinimo tyrimus atliekantys mokslininkai (Savickienė, Slavickienė (2011); Deksnienė, Šimaitytė, Butkus (2006); Jurkėnaitė (2012) ir kt.) taip pat pritaria, jog nėra išskirti rodikliai, padedantys vertinti ūkių gyvybingumą šalyje. Dažniausiai mokslininkai siekia įvertinti ūkių ekonominį gyvybingumą pasitelkdami santykinius finansinius rodiklius ir statistinius metodus. Kiekvienu atveju mokslininkai taiko adaptuotus metodus ir ieško sėkmingiausio būdo vertinimui pabrėždami, jog agrarinio sektoriaus ūkio subjektų gyvybingumą tirti ir vertinti yra būtina, siekiant užtikrinti šio sektoriaus perspektyvas ir pelningumą. Kaip pastebi Tisdell (1996) ekonominio gyvybingumo trūkumas tampa esmine priežastimi, kodėl agrarinis sektorius mažiau populiarus ir nesiplečia taip greitai subjektų skaičiumi kaip kiti.

Tyrimo problema – kaip objektyviau įvertinti agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominį gyvybingumą.

Tyrimo objektas – agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominis gyvybingumas.

Tyrimo tikslas – ištirti agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominį gyvybingumą ir parengti ekonominio gyvybingumo vertinimo metodiką.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti ekonominio efektyvumo ir ekonominio gyvybingumo sąvokų sampratų analizę;
2. Išnagrinėti ekonominio gyvybingumo vertinimo metodus, išskiriant jų privalumus ir trūkumus;
3. Išanalizuoti UAB „Krekenava“ veiklos ekonominį gyvybingumą lemiančius rodiklius;
4. Parengti agrariniame sektoriuje veikiančių bendrovių ekonominio gyvybingumo vertinimo metodiką;
5. Atlikti lyginamąją analizę pagal parengtą ekonominio gyvybingumo vertinimo metodiką.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, atvejo analizė – statistinių duomenų lyginamoji analizė, grafinis duomenų atvaizdavimas.