Lietuvoje veikiančių investicinių fondų veiklos efektyvumo vertinimas

Temos aktualumas. Kiekvienas asmuo renkasi investavimo produktus siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, todėl šiuolaikinėje visuomenėje investicijos įgauna vis didesnę reikšmę, o platus finansinių priemonių spektras atveria investuotojams visapusišką investavimo srities pasirinkimą. Šiuo metu pasaulyje, o labiausiai JAV ir Vakarų Europoje, paplitusi investavimo priemonė – investiciniai fondai. Tai investavimo būdas skirtas siekiantiems padidinti laisvų lėšų srautą ilguoju laikotarpiu. Pasak D. Jurevičienės ir G. Bapkauskaitės (2014), investiciniai fondai yra populiariausi tarp tų investuotojų, kurie investicinius subjektus renkasi dėl jų likvidumo - galimybės lengvai ir greitai atgauti investuotus pinigus, diversifikacijos – paskirstyti savo lėšas į didesnį kiekį skirtingų investicijų, siekiant sumažinti riziką. A. Žvirblis ir V. Rimkevičiūtė (2012) teigia, kad sparčiausias investicinių fondų augimas buvo pastebėtas nuo 2004 iki 2006 m. ir jau 2006 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įsteigti 28 investiciniai fondai. Šiuo metu, pateiktomis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje licencijuojamų investicinių fondų skaičius padidėjo iki 56, tačiau dalyvių skaičius pastoviai mažėja. „INVL Asset Management“ 2016 metais atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad „Lietuvos gyventojai nėra linkę investuoti ir dėl to dažniausiai renkasi paprasčiausias finansines priemones taupyti – indelius bei grynuosius pinigus“ (INVALDA 2016). „Tuo tarpu finansiškai pažengusiose šalyse apie dešimtadalis finansinio turto laikoma investiciniuose fonduose“, - pabrėžia „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas - Vaidotas Rūkas. Prieinama prie bendros nuomonės, kad visuomenės polinkis taupyti nėra geras reiškinys, kadangi dažniausių atvejų pinigai tiesiog nuvertėja, į apyvartą išleidžiamos mažesnės pinigų sumos ir tai neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai. Investiciniai fondai yra puiki alternatyva turintiems laisvų lėšų ir norintiems investuoti priimant kuo mažesnę riziką su aukšta grąža, tačiau didelė jų įvairovė kartais suklaidina ne tik eilinį, bet ir patyrusį investuotoją. Todėl yra svarbu mokėti tinkamai, taikant tam tikrus metodus, įvertinti investicinių fondų veiklą. Nors ir fondų vertinimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau jo dėka galime išskirti tinkamiausią fondą, kuris atitiktu investuotojo interesus. Kompleksiniame darbe parengtas investicinių fondų veiklos efektyvumo vertinimo modelis, kuris paremtas daugiakriterinio metodo SAW (Simple Additive Weighting) pagalba. Šis metodas kokybiškai įvertina bei apima didelį kiekį įvairiausių rodiklių ir charakteristikas, kurios labiausiai įtakoja fondo rezultatus. Darbe parengtas modelis pritaikytas Lietuvoje veikiančių investicinių fondų efektyvumui nustatyti. Tyrimo problema. Sparčiai besikeičianti aplinka bei gausus finansinių priemonių pasirinkimas, reikalauja nemažai specifinių žinių siekiant pelningai investuoti į tam tikrą objektą. Esant tokiam neapibrėžtumui, svarbu tinkamai įvertinti su investicija susijusios rizikos mastą, todėl pagrindinė šio tyrimo problema yra investicinių fondų veiklos vertinimo metodo pasirinkimas.

Tyrimo objektas. Lietuvoje veikiančių investicinių fondų veikla.

Tikslas. Išanalizavus Lietuvoje veikiančių investicinių fondų pagrindinius veiklos vertinimo rodiklius, įvertinti jų veiklos efektyvumą.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius, apibrėžti investicinių fondų sampratą ir nustatyti dažniausiai naudojamus investicinių fondų veiklos vertinimo rodiklius. 2. Išanalizuoti Lietuvoje veikiančių investicinių fondų daugiakriterinius vertinimo metodus. 3. Parengti investicinių fondų daugiakriterinį veiklos efektyvumo vertinimo modelį. 4. Nustatyti investicinių fondų veiklos efektyvumo vertinamų kriterijų reikšmingumus, naudojant SAW metodo ekspertinį vertinimą. 5. Remiantis gautais duomenimis atlikti Lietuvos investicinių fondų efektyvumo daugiakriterinį vertinimą. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: statistinė analizė, mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, ekspertų vertinimas, daugiakriterinis SAW vertinimo metodas. Darbas susideda iš trijų esminių dalių. Pirmoje dalyje apibrėžti investicinio fondo teoriniai aspektai: samprata, veiklos ypatumai, klasifikacija, taikomi mokesčiai ir išlaidos. Taip pat pagrindiniai vertinimo rodikliai bei daugiakriterinio metodo vertinimo aspektai. Antroje dalyje parengiamas Lietuvos investicinių fondų veiklos efektyvumo vertinimo modelis atitinkantis SAW metodo reikalavimus. Remiantis metodologinėje darbo dalyje parengtu investicinių fondų vertinimo modeliu, trečioje darbo dalyje pritaikytas daugiakriterinio vertinimo metodas Lietuvos investicinių fondų veiklos efektyvumui įvertinti. Pateikiami daugiakriterinio vertinimo rezultatai ir atskleidžiami efektyviausiai Lietuvoje veikiantis investiciniai fondai. Praktinę darbo reikšmę galima atskleisti investicinėms fondo valdymo bendrovėms, kurios praktiškai pritaikydamos daugiakiterinį SAW metodą pagerintu veikos rezultatus. Pateiktas vertinimo metodas yra naudingas investuotojams susidūrusiems su investicinio fondo pasirinkimo sunkumais.