Kalvystės technologijos ir mokymo metodika

Šių dienų kalvystė – tai dekoratyvinės ir taikomosios dailės gaminimas, buities reikmių, saulučių ir memorialinių paminklų kalimas, gyvenamųjų bei ūkinių pastatų ir miesto aplinkos puošyba. Kiekvieno kalvio darbai skiriasi vienas nuo kito, neįmanoma rasti dviejų identiškų kalvio darbų. Kalvius galima vadinti menininkais, jų darbai prilygsta tapytojų arba skulptorių kūrybai. Kalvio darbai plačiausiai naudojami interjero puošybai, bet tokie darbai yra brangūs, todėl tai prabangos prekė. Be to, kalvio darbas atima labai daug energijos ir fizinių jėgų, tad ne kiekvienas galėtų užsiimti šiuo amatu. Anksčiau kalvių amatą perimdavo jų sūnūs ir anūkai, tokiu būdu perduodant iš kartos į kartą sukauptas žinias. Kalvystė yra siūloma ne visose mokyklose, tad tai mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.

Temos aktualumas. Mokyklose mokiniams suteikiama galimybė pasirinkti vieną iš penkių pasirenkamųjų technologijų programų, tokių kaip: „Statybos ir medžio apdirbimo technologijos“, „Tekstilės ir aprangos technologijos“, „Verslo ir vadybos technologijos“, „Turizmo ir mitybos technologijos“ ar „Taikomojo meno dailiųjų amatų ir dizaino technologijos“. Mokiniams, pasirinkusiems paskutinę minėtą programą turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su kalvystės amato pagrindais. Lietuvoje yra nemažai profesinių mokyklų, kurios supažindina mokinius su metalo apdirbimo pagrindais, bet apie jas trūksta informacijos, todėl žino nedaugelis.

Lietuvoje yra daug kalvių, todėl mokytis kalvystės yra daug galimybių, todėl kalvyste reikėtų sudominti XI – XII klasių mokinius.

Darbo problema – formalusis švietimas nesidomi kalvystės populiarinimu ir neįtraukia jos į pasirenkamųjų dalykų mokymo programą.

Darbo tikslas. Ištirti „Kalvystės“ programos būtinumą ir sukurti naują pasirenkamojo dalyko mokymo modulį.

Šiame darbe buvo iškelti uždaviniai:

1. Apžvelgti kalvystės raidą Lietuvoje, naudojamus įrankius, bei kalvių gaminių gamybos technologijas teoriniu aspektu;

2. Atlikus apklausą ištirti „Kalvystės“ programos būtinumą;

3. Sukurti naują pasirenkamojo dalyko modulį.

Darbo metodika. Darbe buvo naudojama: aprašomosios mokslinės literatūros bei interaktyvių šaltinių analizė; statistinis duomenų grupavimas bei lyginamoji analizė; apibendrinimo metodas; sociologinis tyrimas (anketinė apklausa).

Naudoti šaltiniai. Darbe naudotasi moksliniais straipsniais bei knygomis, konferencijų medžiaga bei tyrimo duomenimis, LR Švietimo ir mokslo ministerijos programomis, kalvių konsultacijomis.

Darbo struktūra: Darbą sudaro, turinys, įvadas, dėstomoji dalis suskirstyta į 3 skyrius: pirmame skyriuje yra apžvelgiama kalvystės raida Lietuvoje, naudojami įrankiai bei kalvių gaminių gamybos technologijos teoriniu aspektu; antrame skyriuje, atlikus apklausą ištirtas „Kalvystės“ programos būtinumas; trečiame skyriuje - sukurti naują pasirenkamojo dalyko modulį. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas bei priedai. Darbo apimtis be priedų 53 psl., 23 paveikslas, 3 lentelės, 10 diagramų, 1 priedas. Darbe naudota 20 literatūros šaltinių.