Miesto nuotekų valymo įrenginių projektavimas

Buityje ar pramonėje panaudotas vanduo tampa nuotekomis. Paprastai nuotekos įsivaizduojamos kaip nešvarus, panaudotas vanduo, kuriuo būtina atsikratyti kaip galima greičiau. Ši filosofija veikė Vakarų Europos šalių vandens ir nuotekų valymo sistemų technologijų plėtrą ir lėmė brangių, daug energijos sunaudojančių valymo įrenginių statybą bei neatsakingą požiūrį į galimą biogeninių medžiagų ir išvalyto vandens panaudojimą. Išvalytas nuotekų dumblas žemės ūkyje naudojamas gana retai, kadangi ūkininkai neturi pakankamai žinių apie jo naudą. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tokį požiūrį, yra tai, kad savivaldybėse per mažai dėmesio skiriama pačiam nuotekų valymo procesui: gyvenamųjų namų, sodybų nuotekos yra sumaišomos su pramonės įmonių nuotekomis, kurių sudėtyje yra ypatingai daug kenksmingų cheminių medžiagų, bei lietaus nutekamuoju vandeniu, kuris dažnai būna prisotintas sunkiųjų metalų. Norint vėliau panaudoti tam tikras nuotekų sudedamąsias dalis, tai padaryti bus lengviau, jei skirtingų rūšių nuotekos bus atskirtos. Išvalytos nuotekos - papildomas vandens šaltinis. Skaičiuojant buitinių nuotekų kiekį, paprastai teigiama, kad jų susidaro tiek, kiek suvartojama vandens. Suvartojamo vandens kiekis nustatomas skaitikliais.

Miestuose ir gyvenvietėse susidarančių nuotekų kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal gyventojų skaičių, jų suvartojamo vandens paros normą, visuomeninių vartotojų skaičių ir suvartojamo vandens kiekį pramonės įmonėse.

Buitinių nuotekų užterštumo lygį apibūdina tokie pagrindiniai rodikliai, kaip biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5), skendinčios medžiagos (SM), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), bendras azotas (Nb), bendras fosforas (Pb) it kiti.

Darbo tikslas – suprojektuoti miesto nuotekų valymo įrenginius.

Darbo uždaviniai:

• Miesto nuotekų debitų skaičiavimas;

• Miesto nuotekų užterštumo skaičiavimas;

• Technologinių įrenginių skaičiavimas.