Lietuvos ir Portugalijos studentų požiūris į etninės muzikos svarbą mokinių muzikiniame ugdyme

Temos aktualumas. „Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis“ (Jovaiša, 2002, p. 245). Ugdymo sąveika apima daugybę sričių: auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Kaip teigia Ronas Mileris (Ron Miller) (2006), ugdyti – tai skatinti vaiko išskirtines galimybes, kurias jis atsineša į šį pasaulį. Pasak amerikiečių rašytojo, ugdymas yra visuomet formuojamas kultūrinio supratimo apie vaiko vietą visuomenėje ir žmogaus vietą gamtoje bei kosmose. Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Jakavičius (1998) ugdymą apibūdino kaip asmenybės kūrimą per žmonių bendravimą, kuris sąveikauja su aplinka bei žmonių kultūros vertybėmis. Ugdant vaiko asmenybę labai svarbų vaidmenį atlieka etninė kultūra.

„Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą“ (Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatymas, 1999, p. 1). Nijolės Borusevičienės (2001) teigimu, etninė kultūra yra visos tautinės kultūros pagrindas. Etninė kultūra yra labai svarbi, visų pirma, siekiant išsaugoti savo tautos vertybes, skatinti tautiškumą, pilietiškumą. Kiekvienas žmogus, turintis tvirtą žinių pagrindą apie savo tautą, turintis išugdytą pilietinę savimonę jaučiasi stabilesnis, tvirtesnis visuomenėje, lengviau gali save identifikuoti. „Kiekvienas mes iš patirties žinome, kad galėjimas atpažinti tai, kas yra sava, prigimta, yra svarbi žmogaus dvasios savybė, kuri mus stiprina“ (Daujotytė, 1999, p. 2).

Pasak Albinos Katinienės (2003), etninė kultūra apima etninę muziką, tautosaką, tautodailę, choreografiją, tradicinius žaidimus, kalendorines šventes, pramogas bei materialią aplinką. Per etninę kultūrą, o ypač per etninę muziką vaikui nuo pat mažens yra įdiegiamos, išugdomos pačios gražiausios žmogiškosios vertybės. Etninės muzikos svarbą pabrėžia Eirimas Velička (2012) teigdamas, kad etninė muzika gali būti laikoma „antrąja gimtąja kalba“. Etninėje muzikoje mūsų protėviai sudėjo didelę gyvenimo išmintį, dorovines nuostatas. Kaip pastebi A. Katinienė (2003), mūsų protėviai labai gerai išmanė vaiko raidos ypatumus, suprato, jog lavinti vaiko gebėjimus, formuoti estetinę pasaulėjautą, skatinti vaiko žingeidumą galima tik per vaiko emocinę sritį. Todėl mūsų protėviai vaikų ugdymui pasitelkdavo vaikams labiau prieinamas, geriau suvokiamas ugdymo menines formas: pasakojamąją, dainuojamąją, smulkiąją tautosaką, žaidimus bei šokius. Pasak A. Katinienės (2003), etninė muzika – „tai emocionaliausia etnokūrybos dalis, turinti daugiausia įtakos vaiko estetinės ir dorovinės pasaulėjautos formavimuisi“ (Katinienė, 2003, p. 88).

Lietuva ir Portugalija – šalys, kurios yra skirtingos savo kultūra, tradicijomis, papročiais bei geografiškai viena nuo kitos yra gana nutolusios. Galima atrasti daugybę skirtumų tarp šių šalių, tačiau jas vienija tai, jog abi šios šalys priklauso Europos sąjungai. Kiekviena Europos Sąjungos šalis yra atsakinga už savo švietimo sistemą, tačiau Europos Sąjunga padeda nustatyti bendrus šių programų tikslus. Šiuo metu yra vykdoma strateginė šios Sąjungos programa „Švietimas ir mokymas 2020“, kuria siekiama keturių strateginių švietimo ir mokymo tikslų: 1) sukurti viso gyvenimo mokymąsi ir judrumą paversti tikrove; 2) gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą; 3) skatinti teisingumą, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą; 4) didinti kūrybingumą ir novatoriškumą, įtraukiant verslumą, visuose švietimo ir mokymo lygmenyse (Education and training, p. 2 – 3). Tiek Lietuva, tiek Portugalija yra įsipareigojusios kuriant bendrąsias švietimo programas, jas tobulinant, siekti šių, Europos sąjungos iškeltų, strateginių švietimo ir mokymo tikslų.

Tyrimo problema. Tiek Lietuvoje, tiek Portugalijoje yra pastebimas žmonių nutolimas nuo etninės muzikos. Mokyklose vis mažiau yra skiriama dėmesio etninės muzikos, o kartu ir tautinių vertybių puoselėjimui, ugdymui. Todėl yra svarbu išsiaiškinti muzikos pedagogikos studentų, būsimų muzikos mokytojų, požiūrį į savo šalies etninę muziką.

Tyrimo objektas. Lietuvos ir Portugalijos muzikos pedagogikos studentų požiūris į etninės muzikos svarbą mokinių muzikiniame ugdyme.

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti muzikos pedagogikos studentų požiūrį į etninės muzikos svarbą muzikiniame ugdyme Lietuvoje ir Portugalijoje.

Tyrimo uždaviniai:

1) Atskleisti etninės muzikos sampratą mokslinėje ir metodinėje literatūroje.

2) Išanalizuoti Lietuvos ir Portugalijos etninės muzikos panašumus ir skirtumus.

3) Išsiaiškinti Lietuvos ir Portugalijos muzikos pedagogikos studentų požiūrį į etninę muziką.

Tyrimo metodai:

1) Mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų duomenų analizė.

2) Muzikos pedagogikos studentų anketinė apklausa.

3) Muzikos pedagogikos studentų interviu.

4) Kiekybinė duomenų analizė.