Turizmo įmonės personalo valdymo analizė

Turizmo verslas ypatingas tuo, jog pradiniame etape nereikalingos didelės investicijos, todėl juo užsiimti gali vidutiniai verslo sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turiz­mo versle suderinami stambių, vidutinių ir smulkių įmonių interesai. Pasaulio turizmo orga­nizacijos (angl. WTO) duomenimis, pastaraisiais metais pasaulio valstybes per metus ap­lankydavo apie 700 mln. svečių. Pajamos iš turizmo verslo pasiekė 500 mlrd. JA V dolerių. Šiuo metu turizme dirba apie 1OO mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2005 metais turizmo industrijoje dirbs kas 8 pasaulio darbingo amžiaus žmogus.

Turizmo plėtros nesustabdo net ekonomikos krizės. Pažymėtina, kad svarbiausios turiz­mo šalys, pirmaujančios pasauliniame turizmo versle, milžiniško pelno pasiekė tik pakanka­mai investuodamas į turizmo reklamą, išteklių renovaciją, naujas technologijas, infrastruk­tūros plėtrą.

Pasaulyje šiandien turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasauliniame turizmo versle dirba dešimtys milijonų žmonių, o daugeliui šalių turizmas tapo pagrindine ūkinės veiklos rūšimi ir išgyvenimo galimybe. Turizmo plėtra skatina ir kitų ūkio šakų pagyvėjimą. Transporto sistema, maisto pramonė, statybas pramonė, pramogų verslas, didėjant turistų srautams, taip pat įgauna naujus augimo mastus.

Tačiau turizmas Šalia gerųjų pusių turi ir negatyvias, ypač jei procesas vyksta stichiš­kai. Nereguliuojami turistų srautai žaloja gamtą, kyla gaisrai miškuose, užteršiamos gra­žios gamtinės vietovės. Nesuderinus vietos gyventojų ir atvykstančių turistų interesų, galimi konfliktą i, nepasitenkinimas.

Lietuvoje turizmas plėtojamas jau nuo tarpukario, ir sovietmečiu taip pat Lietuva turėjo svarbaus turizmo krašto įvaizdį, o Lietuvos kurortai garsėjo visoje buvusioje TSRS. Tuo me­tu Lietuva buvo daugelio Vakaruose propaguotų mokslinių idėjų bei patirties perėmėja. Jau prieš 40 metų susidomėta rekreacijos mokslu, daug dirbta formuojant Lietuvos rekreacijos ir turizmo teritorinę-erdvinę sistemą, parengta pirmoji šalies turizmo vystymo schema (V. Stauskas ir kt.}.

Kokybinę turizmo plėtrą, ypač viešbučių tinklo, stabdė tuometinė rinkos orientacija į tu­ristų, atvykstančių iš buvusios TSRS regionų, poreikius. Pažymėtini ir teigiami to periodo bruožai turizmo plėtrai buvo skiriamos nemažos valstybės biudžeto lėšos, rūpintasi gamtos ir kultūros vertybių apsauga, ypač aukštą tarptautini lygį pasiekė teoriniai darbai (y. Stauskas, P. Kavaliauskas, L. Dringelis, E. Riepšas, J. Bučas, P. Grecevičius, S. Macu­levičius, K. Šeselgis, Č. Kudaba ir kt.}.

Po 1991 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos politinės, ekonominės ir so­cialinės reformos ženklina naują etapą ir turizmo sferoje.

Turizmas tampa vis labiau tarptautinis reiškinys, o tada kai tampa dideli kelionių atstumai, atsiranda labai mišrios paslaugos, skirtingos rinkos, ryšys be tarpininkų neįmanomas.

Vienas sudėtingiausių personalo valdybos uždavinių – pasiekti, kad visi įmonės nariai gerai ir našiai dirbtų ir kuo mažiau keistų darbovietes.

Organizacija ir žmonės reikalingi vieni kitiems: organizacijoms reikia idėjų, energijos ir talentų, žmonėms reikia realizuoti save, mėgiamo darbo, pripažinimo ir atlyginimo. Darbuotojų kompetencija, lankstumas, lojalumas, stipri organizacijos kultūra tampa ilgalaikiu, sunkiai nukopijuojamu kompanijos konkurencinio pranašumo šaltiniu. Todėl svarbiausi vadovo tikslai yra pažinti savo darbuotojus ir tinkamai juos motyvuoti, derinant darbuotojų lūkesčius ir organizacijos interesus.

Personalo valdymo programa formuoja vadovų kompetencijas, leidžiančias sukurti organizacijoje efektyvią personalo valdymo sistemą ir priimti pagrįstus sprendimus. Programa paremta strateginiu požiūriu į personalo vadybą. Ji integruoja organizacinės elgsenos bei žmogiškųjų išteklių valdymo sritis. Pozityvioje mokymo aplinkoje, kurioje sudarytos sąlygos dalintis patirtimi, bendradarbiauti bei kurti komandas, dalyviai analizuoja teorinius ir praktinius personalo valdymo aspektus.

Baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti turizmo paslaugų įmonių darbuotojų valdymą.

Uždaviniai:

• Atskleisti turizmo verslo specifinius bruožus ir rinkos ryšius;
• Apžvelgti turizmo industriją ir plėtrą;
• Įvardinti turizmo paslaugų įmonių personalo valdymo ir jo metodus;
• Išanalizuoti turizmo rinkos plėtrą Lietuvoje bei jos įtaka personalo valdymui;
• Pateikti rekomendacijų Lietuvos turizmo paslaugų įmonių darbuotojams veiklos tobulinimo galimybėms.

Metodai: lyginamoji analizė, sisteminė analizė, statistinės duomenų analizė, mokslinės literatūros ir norminių dokumentų studijos.

Etapai siekiant tikslo:

Diplominį darbą sudaro trys pagrindinės dalys.

Pirmoje dalyje yra aptariama turizmo veikla, išanalizuoti turizmo verslo specifiniai bruožai, pateikti turizmo rinkos subjektai ir ryšiai bei integracija kelionių organizavimo procese.

Antrojoje dalyje įvardijami turizmo rinkos darbuotojų veiklos reikšmės ir jų funkcijos bei išanalizuota turizmo informacinė sistema.

Trečiojoje dalyje vertinama turizmo rinkos plėtra Lietuvoje, pritraukiant didesnius turistų srautus, jos įtaka darbuotojų reikalavimams, įgyvendinant Lietuvos turizmo prioritetus bei numatomas Lietuvos turizmo prioritetus bei numatomos Lietuvos turizmo tarpininkų veiklos tobulinimo galimybės.

Baigiamojo darbo nauda: atliktas tyrimas ir analizė galėtų sudominti turizmo ir kelionių agentūrų specialistus, siekiančius intensyviau plėtoti turizmą, nurodyti skatinimo priemones bei priežastis ne tik materialiąja prasme bet ir kvalifikacinių tobulinimosi atžvilgiu.