Vandalino Šukevičiaus archeologiniai tyrinėjimai

andalinas Šukevičius vienas iš žymiausių Vilniaus krašto istorijos tyrinėtojų gyvenusių XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis užėmė svarbią vietą tarp senovės tyrinėtojų. Buvo vienas iš archeologijos mokslo pradininkų Lietuvoje, dideliu visuomenininku ir ryškiu Vilniaus krašto elito atstovu caro okupacijos metu.

Vandalinas Šukevičius gimė 1852 metais , vos 1,3 km nuo dabartinės Lietuvos sienos esančioje Nočioje (Rodūnės r.). Jo tėvais buvo kilmingas dvarininkas Aleksandras Šukevičius ir Alina Volkaitė – Karačevska. Šukevičių giminė kilusi iš Žemaitijos, pirmoje XVII a. pusėje persikėlusi į Slonimo pavietą. Pradžioje jis mokėsi namuose, nes motina nenorėjo atiduoti sūnaus į rusišką mokyklą, vėliau Vilniuje – gamtos mokslų pas profesorių botaniką Juozapą Jundzilą. Jo paveiktas susidomėjo biologija, antropologija ir senąja istorija. 1869 – 1871 m. jis gyveno Varšuvoje, kur norėjo įstoti į universitetą, tačiau nemokėdamas rusų kalbos to negalėjo padaryti. 1872 m. jis grįžo į Nočią, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ūkininkaudamas ir rinkdamas senienas. Be archeologinių dirbinių, V. Šukevičius turėjo pintų juostų, muzikos instrumentų kolekcijas. 1893 m. jis dalyvavo IX archeologų suvažiavime Vilniuje, kur buvo eksponuojama dalis jo rinkinio. Nuo 1899 m. kelerius metus V. Šukevičius gyveno Vilniuje. Jis gerai pažinojo to meto archeologijoje dirbusius žmones, skaitė archeologinę literatūrą, artimai bendravo su Z. Gliogeriu, E. Volteriu, J. Talko – Grincevičiumi ir kt. V. Šukevičius 1901 m. buvo išrinktas Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje nariu - korespondentu, bendradarbiavo su Imperatoriškąja archeologine komisija Peterburge. Vilniuje 1899 m. jis suorganizavo nelegalų „Senienų ir kraštotyros mėgėjų ratelį“, veikusi iki 1906 m. pavasario, buvo jo pirmininku. Nuo 1907 m. jis tvarkė Lenkų mokslo bičiulių draugijos Vilniuje archeologijos rinkinius. Buvo Vilniaus archeologijos komisijos steigėjas ir narys. Nuo 1902 m. iki 1914 m. V. Šukevičius nuomavo visą Trakų pilies salą, rūpinosi jos griuvėsių apsauga. Griuvėsiai buvo apmatuoti, sustiprintas pilies pietvakarių bokštas, bandytas kasinėti griovys tarp rūmų ir priešpilio. Jo darbuose pastebima tolerancija ir savotiška pagarba vietinių jo gimtinės apylinkių žmonių – lietuvių ir baltarusių – kultūrai. V. Šukevičius mirė 1919 metais, buvo palaidotas Nočios kapinėse esančioje šeimos koplyčioje.