Pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkos ypatumai

Baigiamasis darbas susideda iš dviejų dalių –teorinės ir analitinės. Atitinkamai, kiekviena dalis dar skirstoma į poskyrius bei skyrelius.

Vienas iš pagrindinių teorinės dalies tikslų yra suprasti kas yra vertybinių popierių rinka, koks jos vaidmuo bei paskirtis finansų sistemoje. Vertybinių popierių rinkos sandara turi padėti atskleisti pagal kokius požymius ji yra klasifikuojama bei kokie rinkos tipai išskiriami. Analizuojant vertybinių popierių rinką siekiama išsiaiškinti kaip vertybiniai popieriai yra išleidžiami į apyvartą, kokias turi tenkinti sąlygas, kad būtų įregistruoti vertybinių popierių komisijoje bei kokiu būdu yra atidaroma vertybinių popierių sąskaita.

Svarbiausiais teorinės dalies tikslas yra atskirti pirminę ir antrinę rinką, išsiaiškinti jų ypatumus, juos apibendrinti bei palyginti tarpusavyje, randant skirtumus pagal šiuos požymius: kokie yra vertybiniai popieriai (naujai išleisti ar jau cirkuliuojantys), apyvartos laikas, rinkos dalyviai bei emitento finansavimas (ar emitentas gauna pajamas už parduotus vertybinius popierius ar ne).

Analizuojant Lietuvos vertybinių popierių rinką siekiama sužinoti kokie veiksniai daro įtaką jos veiklai, todėl yra apžvelgiama Lietuvos vertybinių popierių rinkos atsiradimo istorija, dalyviai, jų funkcijos bei struktūra. Jei dalyvių tarpusavio santykiai yra tiksliai apibrėžti ir jei jie tinkamai atlieka savo funkcijas bei atsako už padarytas klaidas, tuomet vertybinių popierių rinkos veikla turi būti sklandi ir nepriekaištinga.

Daugiausiai sandorių antrinėje vertybinių popierių rinkoje yra sudaroma Vilniaus vertybinių popierių biržoje, todėl tikslinga išsiaiškinti jos veiklos ypatumus. Tuo tarpu Vertybinių popierių komisija yra svarbiausia institucija, prižiūrinti vertybinių popierių apyvartą, tad yra aptariamos ir kitos jos funkcijos bei uždaviniai, padedantys nepertraukiamai vykdyti apyvartą.

Analizuojant vertybinių popierių rinką svarbiausią vaidmenį atlieka įstatymai. Jie reglamentuoja visą vertybinių popierių rinkos veiklą. Kadangi šiame darbe siekiu išnagrinėti Lietuvos vertybinių popierių rinką, todėl svarbiausia yra žinoti kokie teisės aktai numato jos veikimą. Vertybinių popierių įregistravimą ir platinimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas bei kiti teisės aktai. Įrodant Lietuvos Respublikos įstatymų galią, pažeidėjams yra taikomos griežtos sankcijos.

Analitinės darbo dalies tikslas –giliau pažvelgti į Lietuvos vertybinių popierių rinką, jos rodiklių pakitimus per penkerius metus (nuo 2000-ųjų iki 2004-ųjų metų), kokios yra tendencijos: mažėjimo ar didėjimo bei kokie veiksniai jas sąlygoja, daro įtaką. Taip pat yra naudinga numatyti prognozes į ateitį.

Analizuojant pirminę vertybinių popierių apyvartą lyginamas naujai įregistruotų emitentų skaičius su visų atskaitingų emitentų skaičiumi, stebima dėl kokių priežasčių yra didinamas ar mažinamas įstatinis bendrovės kapitalas, naginėjama dėl kokių priežasčių ir kaip kinta emisijų skaičius bei nominali jų vertė. Čia svarbu yra palyginti ir emisijos kainos perviršio kitimą per penkerius metus bei kodėl viešas įregistruotų emisijų iš papildomų įnašų platinimas yra populiaresnis nei neviešas. Įstatinį kapitalą įmonės linkę ne tik didinti, bet ir mažinti. Norint to išvengti reikia išskirti priežastis dėl ko mažėja įstatinis kapitalas. Tai gali būti dėl nuostolių, reorganizavimo, turto perdavimo bei dėl kitų priežasčių. Svarbu išsiaiškinti dėl ko tai vyksta bei kokiu mastu (pagal emisijų nominalią vertę). Vertybinių popierių vertė mažėja ne tik tuomet, kai įmonės mažina įstatinį kapitalą, bet ir kai yra išregistruojami vertybiniai popieriai. Išregistruoti vertybinius popierius galima tik likviduojant akcinę bendrovę arba reorganizuojant į UAB. Čia taip pat svarbu pastebėti mažėjimo ar didėjimo tendencijas, nes išregistruojamų vertybinių popierių skaičius mažina ir biržos apyvartą.

Antrinės vertybinių popierių rinkos padėtį nusako svarbiausi LITIN-10 ir VILSE (Lietuvos akcijų rinkos bendrasis kainų lygis) indeksai, vertybinių popierių kapitalizacija, todėl stebimos jų kitimo tendencijos. Yra tikimasi, kad šie rodikliai ateityje augs, tačiau tai patvirtinti ar atmesti galima tik atsižvelgiant į ekonomines, politines bei socialines sąlygas ir analizuojant praeito laikotarpio pokyčius. Antrinė vertybinių popierių apyvarta vyksta Vilniaus vertybinių popierių biržoje, todėl yra tikslinga išanalizuoti biržos apyvartą pagal emitentą, prekybos sąrašus bei sandorio tipus. Analizuojant pagal emitentą, išskiriami šie svarbiausi: Vyriausybė, akcinės bendrovės, indėlių bendrovės bei komerciniai bankai. Svyruojant biržos apyvartai pagal emitentus, keičiasi ir emitentų padėtis Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Jie užima skirtingą biržos dalį, todėl keičiasi ir jų reikšmingumas. Vilniaus vertybinių popierių biržos apyvartą galime analizuoti ir pagal prekybos sąrašus: oficialųjį, einamąjį, Vyriausybės vertybinių popierių bei nelistinguojamų vertybinių popierių. Vilniaus vertybinių popierių birža analizuojama ir pagal sandorio tipą: centrinės rinkos, tiesioginius sandorius, oficialų pasiūlymą bei privatizuojant.

Darbe naudojausi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vilniaus vertybinių popierių biržos, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo bei Lietuvos vertybinių popierių komisijos duomenimis bei lietuvių ir užsienio autorių knygomis.

Vertybiniai popieriai siaurąja prasme suprantami kaip akcijos ir obligacijos. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas akcijų rodiklių pokyčių analizei, nes nagrinėjant akcijų naujų emisijų, naujų emitentų skaičiaus ir bendrovių įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo pokyčius, galime išskirti tendencijas bei daryti prielaidas, kaip šie rodikliai pasikeis ateityje. Tuo tarpu obligacijų rinką valdo Vyriausybė. Jos sprendimu išleidžiama daugiau ar mažiau vertybinių popierių. Naujų obligacijų emisijų skaičiaus kitimas priklauso tik nuo Vyriausybės sprendimo, nuo jos piniginių lėšų poreikio dydžio bei jos finansų politikos pasikeitimo, todėl yra sunku išskirti naujų obligacijų emisijų tendencijas. Tačiau Vyriausybės vertybiniai popieriai yra įtraukti į baigiamąjį darbą. Jų pokyčiai nagrinėjami antrinėje vertybinių popierių rinkoje, kuomet vertybinius popierius platina nebe emitentas, o kitas asmuo. Tuomet nesunku išskirti jų kitimo tendencijas bei palyginti su akcijų kitimu.

Baigiamasis darbas nagrinėja pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų ypatumus. Ši tema buvo pasirinkta, nes yra aktualu bei įdomu susipažinti su vertybinių popierių rinkos veikla, jos sandara, bei atliekamu vaidmeniu. Taip pat ne mažiau svarbu suprasti kaip keičiasi Lietuvos vertybinių popierių rinkos apimtis per kelerius metus, kokios išskiriamos tendencijos: didėjimo ar mažėjimo, bei kokie veiksniai daro įtaką rodiklių kitimui. Išsiaiškinus tendencijas, galime spręsti, kokia vertybinių rinkos padėtis bus ateityje (linkusi didėti ar mažėti). Remiantis prognozėmis yra lengviau nuspręsti ar verta investuoti į vertybinius popierius, jei verta tai į kokius.

Darbo objektas – Lietuvos pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkos, vertybinių popierių išleidimas ir apyvarta.

Darbo tikslas –teoriškai ir praktiškai palyginti vertybinių popierių pirminės ir antrinės rinkų rodiklius, jų pokyčius 2000-2004-aisiais metais bei išskirti tendencijas. O taip pat –išskirti veiksnius, kurie daro įtaką rodiklių pasikeitimams.

Baigiamojo darbo uždaviniai – išskirti bendrąsias pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų rodiklių kitimo tendencijas 2000-2004-aisiais metais bei jų prognozes į ateitį.

Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių –teorinės, analitinės bei rezultatų. Darbas susideda iš 43 puslapių, juose yra 4 lentelės bei 21 paveikslas. Darbas parašytas remiantis 30 literatūros šaltinių (knygų, straipsnių bei internetinių šaltinių)