Mero statuso pokyčiai Lietuvoje

ĮVADAS

Darbo aktualumas

Savivaldybės mero statuso ir veiklos problemos yra svarstomos retai ir dažniausiai tik jų teisinio statuso požūriu. Dabartinį mero statusą reikėtų keisti, nes įstatymu, t.y. formaliai, merui yra suteikti tik simboliniai įgaliojimai. Pagrindinius sprendimus savivaldybėje priima administracijos direktorius arba taryba. Šiame darbe siekiama pateikti Vietos savivaldos ir savivaldybės raidą Lietuvoje nuo 1990 iki 2012 metų. Siekiama analizuoti mero statuso kaitą, remiantis savivaldos ištakomis.

Darbo problema

Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie naujos kartos tesiogiai renkamus merus. Tiesioginiai merų rinkimai yra populiari ir plačiai visame pasaulyje diskutuojama tema. Lietuvoje šiomis temomis pradedama karštai diskutuoti artėjant LR Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimams. Lietuviškas polinkis balsuoti rinkimuose už asmenybes jau seniai yra viena iš mūsų politinio sąmoningumo savybių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir savivaldybių asociacija palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją. Ji mano, jog tiesioginiai merų rinkimai pagyvintų vietos valdžią, padarytų dar artimesnę ir atskaitingesnę žmonėms. Ji teigia: „Mieli Lietuvos žmonės, jauskitės savo valstybės šeimininkais. Būkite aktyvūs ne tik rinkdami, bet ir prižiūrėdami savo išrinktuosius. Reikalaukite ne tik pažadų, bet ir realių sprendimų bei atsakomybės“. Darbe siekiama išsiaiškinti dėl kokių priežasčių žmonės linkę rinkti merą tiesiogiai, pateikiamos įvairios nuomonės už ir prieš šiuos rinkimus.

Darbo objektas – mero statuso pokyčiai Lietuvoje.

Darbo tikslas - išanalizuoti mero statuso pokyčius Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti vietos savivaldos sampratą;
2. Išanalizuoti savivaldybės institucinės struktūros modelius;
3. Pristatyti mero statuso pokyčius Lietuvoje po 1990 m.;
4. Aptarti tiesioginių mero rinkimų organizavimo galimybę Lietuvos Respublikoje;
5. Ištirti mero teisinį statusą ir įvaizdį, visuomenės ir pačių merų požiūriu.

Darbo metodai - mokslinės literatūros, publicistinių straipsnių, politikų pasisakymų analizė, teisės aktų analizė, interviu, anketinė apklausa.

Darbo struktūra

Darbą sudaro trys struktūrinės dalys, įvadas bei išvados. Įvade atskleidžiamas darbo temos aktualumas, nustatomas darbo objektas, tikslas bei uždaviniai. Trys struktūrinės dalys atitinka įvade iškeltus darbo uždavinius, kuriais siekiama darbo tikslo – išanalizuoti mero statuso pokyčius Lietuvoje. Pimoje darbo dalyje apibrėžiama vietos savivaldos samprata ir raidos aspektai Lietuvoje 1990-2012 metais bei pateikiami vietos savivaldos principai ir modeliai. Antroje dalyje analizuojama mero statuso raida bei svarba Lietuvoje, pateikiami ir analizuojami mero įgaliojimai, aptariama tiesioginių mero rinkimų organizavimo Lietuvos Respublikoje, galimybė. Trečioje darbo dalyje atliekamas tyrimas, naudojant pasirinkus tyrimo metodus: interviu bei anketinę apklausą. Juo siekiama ištirti visuomenės ir pačių merų požiūrį į mero teisinį statusą bei visuomeninį įvaizdį. Apibendrinus visą darbe pateikiamą medžiagą, pateikiamos išvados.