Žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijų vertinimas

Temos aktualumas, naujumas. Šiuolaikinėse organizacijose žinių valdymas tampa vis svarbesniu aspektu, siekiant įmonės tikslų bei konkurencinio pranašumo. Mokslo, informacinių technologijų tobulėjimas dideliu greičiu veržiasi į žmogaus gyvenimą. Visa tai, keičia nusistovėjusias normas, taisykles, todėl šiuo metu išskirtinę reikšmę įgyja žmogaus kompetencijos. Nuo žmogaus žinių ir sugebėjimų, priklauso jo darbo rezultatai ir viso verslo sėkmė. Kompetentingi žmonės yra ateities sėkmės raktas, nes jie suteikia įmonėms konkurencinį pranašumą. Globalizacijos sąlygomis įmonės konkurencinis pranašumas priklauso ne tik nuo technologinių inovacijų taikymo ar naujų produktų pagaminimo ir pateikimo greičio, bet ir nuo sugebėjimo efektyviai taikyti turimą patirtį įmonės viduje. Dėl šios priežasties dabartinėje literatūroje tokias sąvokas kaip žinios, kompetencija, konkurencinis pranašumas mokslininkai labai dažnai aptaria ir analizuoja savo darbuose (Petkevičiūtė, Kaminskytė, 2003; Tamašauskaitė- Skėtrienė, 2005; Baležentis, 2006; Paurienė, 2008; Diskienė, Marčinskas 2007; Teresevičienė, Kaminskienė, Kabišaitytė, 2009 ir kt.).

Vadybos globalizacija verčia naujai vertinti organizacijų veiklą, kas sąlygoja siekti organizacijos vidinės ir išorinės aplinkų suderinamumo, reikalauja nuolatinių pokyčių organizacijos viduje. Organizacijų vadovams tenka susidurti su būtinumu numatyti įvykius, inicijuoti permainas. Svarbiausi organizacijų veiklos sėkmę lemiantys veiksniai yra susiję su vadovų kompetencijomis, ir tokie gebėjimai, kaip naujausios informacijos radimas ir apdorojimas, žinios ir įgūdžiai, technologijų diegimas, yra svarbi organizacijos veiklos varomoji jėga. Besikeičianti aplinka, kurioje veikia šiuolaikinės organizacijos, kelia vis naujus reikalavimus jose dirbantiems asmenims, kuriems tenka sugerti, apdoroti, suprasti naują informacijos srautą, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus bei išspręsti iškilusias problemas. Socialinių ir technologinių pokyčių mastas organizacijoje reikalauja gebėjimo apdoroti žinias, reikalingas valdyti tam tikras situacijas. Ramanauskienė, Arys (2009) teigia, kad dinamišką žemės ūkio plėtojimą objektyviai sąlygoja šiuo metu vykstantys radikalūs ekonominiai pokyčiai. Siekiant, kad šiomis sąlygomis žemės ūkis funkcionuotų stabiliai, aktualūs tampa konkurencinės aplinkos plėtojimo klausimai, nes joje formuojasi ūkio subjektų ekonominės, mokslo ir technikos, gamybos, rinkodaros galimybės. Anot, Ramanausko, Ramanauskienės (2006) kartu su žemės ūkio verslu plečiama ir modernizuojama žemės ūkio verslų infrastruktūra, kuriai reikalingi žinantys šiuolaikinę vadybą, kompetentingi ir mokantys ją adaptuoti specifinėmis žemės ūkio sąlygomis vadybininkai (vadovai).

Vadovas, siekdamas efektyviai vadovauti, turi aiškiai suprasti organizacijos tikslus, būti linkęs į naujoves ir pokyčius. Jis turi mokėti logiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, priimti tinkamus sprendimus. Vadovas turi būti energingas, ryžtingas, principingas, tolerantiškas, mokėti bendrauti su darbuotojais, nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius. Žmogaus galimybių išbandymu tampa būtinumas ne tik prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, bet nuspėti ją, įvertinti ir pakeisti. Petkevičiūtė, Kaminskytė (2003) teigia, kad vadovai yra tie žmonės, nuo kurių priklauso organizacijos ateitis, nuo kompetentingų jų sprendimų- visos organizacijos ir su ja susijusių subjektų sėkmė. Taigi, dabartinis verslo pasaulis kinta labai sparčiai, todėl būtina orientuotis ne tik į šiandienos keliamus reikalavimus individo kompetencijai, bet ir numatyti, kokios kompetencijos lems sėkmę ateityje. Nėra nei vieno individo, kuris turėtų visas įmanomas kompetencijas. Tad galima teigti, kad verslo sėkmę lemia ne individo kompetencijų gausa, bet tam tikros esminės kompetencijos.

Tyrimo problema.Šios temos kontekste kyla tokie problemą atskleidžiantys klausimai: Kokios kompetencijos yra svarbios žemės ūkio bendrovių vadovams? Kaip įvertinti žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijas? Kokie galimi žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijų vertinimo kriterijai?

Tyrimo objektas- Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijų vertinimas.

Darbo tikslas- Išanalizuoti vadovų kompetencijų vertinimo teorinius aspektus ir pateikti žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijų vertinimo modelį.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikti teorines vadovų bendrųjų kompetencijų koncepcijas ir vertinimo apsektus organizacijose.
2. Įvertinti Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijas.
3. Pateikti žemės ūkio bendrovių vadovų kompetencijų ugdymo vadybinius sprendimus.

Metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, duomenų palyginimo ir vertinimo, anketinė apklausa.

Tyrimo laikotarpis: 2006-2011 metai.