Tarptautiniai ginčai bei jų sprendimo būdai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje

Temos aktualumas. Tarptautinė teisė – pasaulyje tarp valstybių pripažintų principų, papročių, teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius tarp valstybinių, kitų tarptautinių (pvz., tarptautinių organizacijų) teisės subjektų, visuma. Tradiciškai ji reguliavo santykius tarp valstybių. Šiuolaikinė tarptautinė teisė apima ir normas, reguliuojančias tarptautinių organizacijų (įkurtų valstybių), bei, iš dalies, tarptautinių korporacijų teisinį statusą, vidaus struktūrą, veiklos principus ir taisykles. Yra pripažįstama, jog be ginčų negali vystyti jokia visuomenė. Kadangi tarptautinės teisės arenoje ginčuose dalyvauja valstybės, kurios „egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ją pripažįsta kitos valstybės“, kiekvienas naujas tarp šalių įsiplieskiantis ginčas sukuria begalę temų teisinėms, politinių, socialinės ir kitokio pobūdžio diskusijoms tiek teisininkų, tiek ir kitų profesijų žmonių grupėse. Visgi pripažįstama, jog pasauliui įžengus į XXI amžių, buvo susidurta su reiškiniais, kurie kelia didelę grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, taigi patys ginčai (ypač kariniai) savo prigimtimi nėra pripažįstami „gėrio“ kūrimo priemone. Tinkamas jų reguliavimas yra vienas iš pagrindinių tarptautinės teisės uždavinių.Magistro darbo tema – „Tarptautiniai ginčai bei jų sprendimo būdai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje“. Pati tarptautinė teisė, kaip teisės šaka (kai kurių mokslininkų ji net nepripažįstama šaka), yra pakankamai jauna teisės sritis, todėl šiuolaikine ji gali būti laikoma nuo pat jos susiformavimo momento. „Ginčas“ Lietuvių kalbos žodžių žodyne suprantamas kaip „savo nuomonės, savo reikalo gynimas žodžiu“. Tarptautinio ginčo samprata nagrinėjamos temos prasme apima tiek tarptautinio ginčo sampratą, jo atskyrimą nuo kitų ginčų bei konfliktų, taip pat taikias tarptautinių ginčų sprendimo priemones ir jų rūšis.Darbo tema aktuali tiek teoriniu, tiek ir praktiniu aspektais. Pažymėtina, jog moksliniame lygmenyje dauguma autorių apsiriboja tik ginčams spręsti skirtų priemonių analize, Tarptautinio Teisingumo Teismo (toliau tekste taip pat – Teismas) praktika sprendžiant tarptautiniu ginčus tarp šalių, tuo tarpu sąvokos „ginčas“, „tarptautinis ginčas“ paprastai pamirštamos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nors kiek užpildyti šią spragą pirmoji darbo dalis būtent ir skiriama „tarptautinio ginčo“ sampratai atskleisti. Autorės nuomone, nagrinėjamą temą geriausiai atskleidžia Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Šis Teismas, būdamas Jungtinių Tautų teismo institucija yra atsakingas tiek už ginčų tarp valstybių nagrinėjimą, tiek ir už vienodos teisės taikymo praktikos formavimą konsultacinės funkcijos pagalba.Tyrimo objektas. Tarptautiniai ginčai bei jų sprendimo būdai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje. Tyrimo dalykas. Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, susijusi tarptautinio ginčo samprata, taip pat ginčų tarp valstybių sprendimo priemonėmis, pačio Tarptautinio Teisingumo teismo jurisdikcijos problematika.Tyrimo tikslas. Baigiamojo darbo tikslas yra aptarti tarptautinio ginčo sampratą ir tarptautinių ginčų sprendimo tarp valstybių būdus.Tyrimo uždaviniai: remiantis lyginamuoju metodu atskleisti sąvokos „tarptautinis ginčas“ specifinius požymius; išnagrinėti tarptautiniams ginčams spręsti taikomus taikius būdus, įskaitant galimybę spręsti tarp šalių iškilusį ginčą Tarptautiniame Teisingumo Teisme; atskleisti tarptautinių ginčų diplomatinių ir teisinių sprendimo būdų specifinius požymius, privalumus ir trūkumus; akcentuoti Tarptautinio Teisingumo jurisdikciją spręsti tarptautinius ginčus bei teikti konsultacines išvadas.Tyrimo metodai: lingvistinis metodas. Darbe šis metodas taikomas bene plačiausiai. Teismų sprendimuose išsakytos mintys nėra grupuojamos taip, kad paneigti jų prasmę tarptautinės teisės kontekste, t.y. darbo autorė nesiekia sumenkinti teismų praktikos. sisteminis metodas. Remiantis šiuo metodu nagrinėjama tarptautinio ginčo specifiniai požymiai. Tiriant tarptautinių ginčų sprendimo priemones yra atsižvelgiama tiek į tarptautinės teisės normas, tiek į Tarptautinio Teisingumo Teismo praktiką, tiek ir į tarptautinės teisės doktriną. teleologinis metodas. Remiantis šiuo metodu darbe aptariama tarptautinio ginčo ir kitų ginčų atskyrimo problematika. precedentinis metodas. Tai plačiausiai darbe taikomas metodas. Visame darbe nuolat remiamasi Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika.Tyrimo šaltiniai. Tiriant baigiamojo darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo analizuojama tiek Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, tiek ir jo pasekėjo – Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Darbe taip pat remiamasi universalios, tiek ir regioninės reikšmės tarptautiniais teisės aktais. Mokslinės literatūros lygmenyje nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių specialioji teisinė literatūra.Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius ir poskyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas.