Augalininkystės ūkis

Darbas žemės ūkyje tai tikslinga, sąmoninga žmogaus veikla, jo egzistencijos šaltinis. Dirbdamas žemės ūkyje žmogus ne tik keičia aplinką, bet ir keičiasi pats. Kurdamas savo ūkį, žmogus privalo turėti žinių bagažą apie dirvožemio ir klimatines sąlygas, turi išmanyti augalų poreikius ir jų savybes, kad gautų maksimalų rezultatą. Ūkininkas turi įprasti prie nuolatinio lavinimosi , gebėjimo persikvalifikuoti dėl sparčiai atsirandančių naujų ūkininkavimo formų. Visa tai lemia Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą.

Liętuvos žemdirbiai iš senų laikų maistui ir gyvulių pašarui augino įvairius augalus, tačiau vystantis mokslui ir technikai, iš esmės pasikeitė Lietuvos žemės ūkis. Dirvų melioracija, kultūrinimas, trąšos, cheminiai preparatai turėjo didelę rekšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. Žemdirbius visada domino, kaip gauti daugiau ir geros kokybės augalininkystės produkcijos, kokius augalus ir veisles auginti naudingiausia, kokias taikyti agrotechnines priemones. Dažnai prie augalininkystės ūkio derinamas gyvulininkystės ūkis. Ūkininkai apgalvojo, kad organinių trąšų galima gauti ir iš savo ūkio. Dvigubos šakos ūkiai populiarūs tarp mažai žemės turinčių ūkininkų, o specializuoti naudingesni daugiažiamiams ūkininkams.

Savo darbo objektu pasirinkau augalininkystės ūkį Jurbarko rajone. Darbe aprašomos dirvožeminės, klimatinės sąlygos, apskaičiuojamas hidroterminis koeficientas; pateiktas apgalvotos sėjomainos variantas, pasėlių struktūra. Kiekviena sėjomainos kultūra aprašyta (biologinės savybės, rūšis, sėja, pasėlių priežiūra, ligos ir kenkėjai, dirvos dirbimas), paskaičiuota paimamos ir įnešamos iš dirvos maisto medžiagos, numatyta sėklos norma ir derlius, sudarytas tręšimo planas. Svarbiausias darbas – balanso paskaičiavimas, reikalingas sužinoti reikalingų maisto medžiagų kiekiui, kad dirvožemis nenusialintų ir augalai išaugintų planuotą derlių. Kultūros pasirinktos tokios, iš kurių tikimasi išauginti maksimalų derlių naudojantis mineralinių trąšų ir kitų intensyviame ūkyje leidžiamų naudoti priemonių pagalba.

Rašydama šį darbą naudojausi literatūros šaltiniais, Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais, pateiktais tokiuose mokslinių darbų žurnaluose kaip “Lietuvos žemės ūkis” ir “Žemdirbystė”. Domėjausi interneto medžiaga.

Norint kuo tobuliau išnaudoti ūkio teikiamą naudą, neužtenka vien tik gerai išmanyti žemės ūkio principus, bet tenka atsižvelgti ir į valstybės stojimą į ES, kuris kuo toliau, tuo labiau diktuoja žemės ūkio kryptį.