Dėstytojų ir studentų kalbos kultūros tyrimas

Gimtųjų žodžių apkabintas
aš gyvas kalboje.
Sakau: esi man kaip žibintas
pasaulio tamsoje.

Kas moka žodį – žino kelią
visur ir visada.
Sakau: lietuviška knygelė-
kaip neregiui lazda.

Kalba gimtoji – kasdieninė
tu duona mums esi,
Kai tariam: motina, gimtinė,
dangus – ir mes visi.
Justinas Marcinkevičius (1, 83)

Kas pakenkė lietuvių kalbos taisyklingumui ir grynumui?
Lietuvių kalbos taisyklingumui ir grynumui labai pakenkė 50 metų pražūtingai ją veikusi rusų kalba, o dabar žaloja iš Vakarų plūstantys svetimžodžiai. Paisant grynumo ir taisyklingumo kriterijaus, visur, kur tik įmanoma, vietoj skolinių reikia vartoti savus, lietuviškus žodžius, žodžių junginius ir kt. Pagal šiuos kriterijus atsisakoma svetimybių (barbarizmų), netaisyklingų vertinių, kartais net tarptautinių žodžių.
Kalbos normos pažeidimas yra kalbos klaida. Kalbos klaidos dažniausiai skirstomos į šešias grupes pagal kalbos sritis:
1. Tarties;
2. Kirčiavimo;
3. Leksikos;
4. Žodžių darybos;
5. Formų vartojimo;
6. Sintaksės.
Kalbos klaida – tai nekodifikuotas, nefiksuotas kalbos faktas, neatitinkantis bendrinės kalbos taisyklių.
Iš pateiktų kalbos klaidų grupių pasirinkau nagrinėti leksikos klaidas tarp Kauno Kolegijos studentų ir dėstytojų. Pasirinkau anketavimo metodą, nes manau jis labiausiai man padės sulyginti dėstytojų ir studentų kalbos kultūrą. Darbo tikslas: pažiūrėti kiek leksikos klaidų daro dėstytojai ir kiek studentai. Manau daugelis pasakytų kad aišku, jog daugiau klaidų padaro studentai, bet manau, kad ir dėstytojai padaro nemažai leksikos klaidų. Sudarydama anketas naudojausi specialiu leidiniu „VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAS“ (1997m. gruodžio 18d. Nr.; 68, Vilnius).