Kokiame visuomenės sluoksnyje koncentruojasi labiausiai finansiškai neraštingi žmonės?

Finansinis raštingumas – tai mokėjimas elgtis su savo pinigais, gaunant iš jų didžiausią įmanomą grąžą. Šiuolaikinėje visuomenėje finansinio raštingumo tema gvildenama vis labiau, nes dauguma žmonių neturi pakankamai žinių, kaip galėtų panaudoti savo turimus atliekamus pinigus, kad jie uždirbtų žmogui daugiau pinigų. Todėl mano užduotis yra išsiaiškinti, kokiame visuomenės sluoksnyje yra mažiausiai finansiškai išsilavinę žmonės.

Svarbus veiksnys veikiantis finansinį raštingumą yra respondentų lytis. Nes pagal Paola Bongini, Paolo Trivellato ir Mariangela Zenga straipsnį „FINANCIAL LITERACY AND UNDERGRADUATES. A QUESTION OF APTITUDE?“ pateikiama, kad moterys ne taip domisi finansinio raštingumo lygio kėlimu dėl mažesnio entuziazmo ir pasitikėjimo savimi ir jos tiesiog turi mažiau noro domėtis finansinio raštingumo temomis nei vyrai.

Mano tiriamojo darbo tikslas išsiaiškinti, kokioje visuomenės grupėje koncentruojasi labiausiai finansiškai neraštingi žmonės, todėl turiu užduoti svarbiausią klausimą – kokio amžiaus žmonės dalyvauja mano apklausoje. Pagal atliktą tyrimą (William B. Walstad, Ken Rebeck, Richard A. McDonald) išsiaiškinta, kad branda įtakoja finansinio raštingumo lygį, todėl mano apklausoje amžius yra svarbiausias klausimas, kuris ir parodys ar jaunesnio amžiaus žmonės ar vyresnio amžiaus žmonės yra labiau finansiškai raštingi, ir kuriame visuomenės sluoksnyje koncentruojasi mažiausiai finansiškai raštingi asmenys. Šis veiksnys turi tiesioginį ryšį finansinio raštingumo lygiui.