Deratizacija fermų aplinkoje

Šiandieniniame pasaulyje žmogus daug dėmesio skiria savo gerovei, jos tobulinimui. Išimtinai dėl to yra tobulinama ir gyvūnų gerovė. Ji siejasi ne tik su maisto kokybe, bet ir su pastatų gerinimu, sanitarijos bei higienos užtikrinimu. Žmogus, siekdamas suteikti kuo geresnes sąlygas auginamiems gyvūnams, dažnai sudaro palankiams sąlygas ir kitiems, nepageidaujamiems gyvūnams.            Šiuo metu kenkėjų sukeliamos problemos yra aktualios ir iškyla kone visose pramonės šakose. Vis dažniau susiduriama su sąvoka „kenkėjų kontrolė“. Vieni iš populiariausių kenkėjų yra graužikai. Padidėjusi graužikų populiacija gali kenkti statiniams ir padaryti didžiulę materialinę žalą: pragraužti elektros laidus ir sukelti prietaisų disfunkcijas, srovės nutrūkimą ir trumpuosius jungimus, kurie gali tapti gaisrų priežastimi [1]. Graužikai sunaikina ir teršia maisto produktus bei jų gamybai naudojamas žaliavas. Tiesioginius nuostolius lemia graužikų šlapimu, išmatomis ar plaukais užteršta produkcija. Tokia produkcija – nepriimtina pardavimui, vartojimui, brangi išvalyti, todėl ją tenka išmesti, patiriamos papildomos išlaidos ir neigiamas poveikis aplinkai. Atkreipiamas dėmesys ir į įvairių paukščių kiaušinių ir jauniklių sunaikinimą [9]. Fermų aplinkoje gali suėsti viščiukus, žąsiukus bei mažus triušiukus [4]. Graužikai taip pat platina daugybę ligų tiek žmonėms, tiek gyvūnams [9].           Dėl šių priežasčių yra atliekama deratizacija, kuri padeda kontroliuoti graužikų populiacijas ar jas visiškai išnaikinti.

Tikslas: supažindinti su svarbiausiais graužikais Lietuvoje bei suteikti deratizacijos žinių pagrindus.

Uždaviniai:

• Nurodyti didžiausią reikšmę turinčius graužikus, apžvelgti jų svarbiausius ypatumus.
• Išaiškinti deratizacijos sąvoką, išskirti graužikų kontrolės būdus ir priemones.
• Pristatyti tyrimo metodiką, tyrimo eigą, apžvelgti klausimyną.
• Išanalizuoti surinktus duomenis.