Demografiniai pokyčiai

1.Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė ir per demografinį sprogimą gimusios kartos ,,senėjimas” sudaro reiškinį, vadinamą – šalies senėjimu. 2.Šių dienų visuomenėje įvyko reikšmingų pokyčių: pakito šeimos struktūra, yra daugiau „senstančių darbuotojų“ (55–64 metų), pagyvenusių žmonių (65–79 metų), senų žmonių (daugiau kaip 80 metų), mažiau vaikų, jaunuolių ir darbingo amžiaus suaugusiųjų. 3.Europiečių gimstamumo rodiklis nebeužtikrina natūralios gyventojų kaitos. 4.Imigrantų iš ne Europos Sąjungos šalių dėka iki 2025 m. galima būtų kompensuoti mažėjantį gyventojų skaičių. 5.Atsižvelgdama į demografinius pokyčius, Europa turėtų plėtoti tris pagrindines prioritetines kryptis: surasti būdų gyventojų skaičiui didinti, rūpintis pusiausvyra tarp kartų, sukurti naujas galimybes pereiti iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą.