Socialinio marketingo reikšmės analizė

Socialinio marketingo terminas pirmą kartą buvo panaudotas P. Kotler and G.Zaltman, kad atkreiptų dėmesį į marketingo taikymą sprendžiant socialines, tame tarpe ir sveikatos problemas – tai turėjo paskatinti žmones elgtis taip, kad pagerėtų ne tik jų, bet aplinkinių gyvenimas.
Socialinis marketingas yra glaudžiai susijęs tiek su visuomenėje vykstančiais socialiniais pokyčiais, tiek su politika, kuri yra viena iš socialinių pokyčių dominančių. Socialinio marketingas yra susijęs tiek su atskiru individu, tiek organizacijomis, politika (kaip strategija ir kaip valdymu), nes gali paveikti ne tik atskirus individus, bet ir įtakoti interesų grupes. Be to, socialinis marketingas irgi glaudžiai susijęs su bendruoju (verslo) marketingu (toliau - verslo marketingas).
Socialinis marketingas vystėsi paraleliai su verslo marketingu. Jau 50-ųjų metų eigoje ir 60 –ųjų pradžioje verslo marketingo žinovai matė marketingo galimybes apimti naujas veiklos arenas, tokias kaip politika ar socialinė sfera. Tačiau tik nedaugelis teigiamai priėmė marketingo galimybes socialinėje sferoje, tai buvo susiję su ekonominių mainų iškreipimo baime, kiti prisibijojo marketingo galios socialinėje sferoje ir neteisingai suvokė jo potencialą socialinei kontrolei ir propagandai. Marketingo sąvokos plėtra kartu su visuomenės sveikatos politikos plėtra dėl ligų prevencijos padėjo pagrindus socialiniam marketingui.
Neretai socialinis marketingas susiduria su verslo marketingo priešprieša: verslas reklamuoja alkoholį ir tabaką, tuo tarpu sveikatos apsaugos sistema nuolat įspėja apie šių dalykų žalą ir tarsi atsiduria prievaizdo padėtyje. Be to egzistuoja tokia problema, kaip neigimo faktorius, kai tikslinė grupė yra abejinga ar net priešiškai nusiteikusi siūlomai elgesio kaitai. Tai suponuoja būtinybę atrasti tokias priemones socialinio marketingo srityje, kurios būtų veiksmingos, lanksčios tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu ir galėtų pasiekti kuo didesnį visuomenės grupių ir subgrupių kiekį. Kadangi šiuolaikinės visuomenės struktūra yra labai labili ir dinamiška, tai ir poveikio priemonės turi būti tokios, kad įtaka būtų daroma laiku ir priimtinu kiekvienai grupei būdu.
Socialinio marketingo kūrėjams neretai tenka dirbti su tomis tikslinėmis grupėmis, kurias komercinis marketingas ignoruoja: mažiausiai prieinamos, sunkiausiai keičiančios elgesį. Tai sukuria nemažus iššūkius segmentacijai ir planavimui. Atsiranda poreikis naudoti tokį priemonių kompleksą socialinio marketingo procese, kuris leistų ne tik identifikuoti poreikį, jį orientuoti į tikslines grupes, bet ir veikti taip, kad socialinis marketingas būtų Pagrindinis atskaitos taškas, apibūdinant socialinį marketingą yra – įtaka laisvanoriškai elgesio kaitai, kuri yra socialinio marketingo objekto interesas. Elgesio kaita siejama tiek su atskiru individu, tiek su atskirų visuomenės grupių ar visos visuomenės požiūrio, tam tikru elgesio normų ir ir formų formavimu. Principas: per vieno individo elgesio kaitą, pasiekti visuomenės elgesio kaitą. Tai sudaro terpę naujoms įtakos ir valdymo formoms. Be to, socialinis marketingas privalo būti dvipusis procesas. Tam, kad elgesio kaita iš tiesų būtų laisvanoriška: dalyviai turi turėti galimybė patys identifikuoti, pranešti apie tai, kas jiems yra aktualu, kokiu būdu jie nori, kad vyktų kaita ir pan. Kita vertus, socialinis marketingas neįmanomas, jei nėra galimybės sužinoti koks/ar buvo pasiektas rezultatas.

Darbo tikslas: ištirti socialinio marketingo reikšmę

Darbo uždaviniai:
1. Suprasti socialinio marketingo reikšmę;
2. Suprasti ne pelno siekiančios organizacijos sąvoką ir reikšmę
3. Išanalizuoti ne pelno siekiančios organizacijos veiklą socialinio marketingo aspektu.