Braižytuvai

Braižytuvai (iš graikų. γράφω), braižytuvai - automatinio piešimo tikslaus brėžinio, diagramos, sudėtingų brėžinių, žemėlapiai ir kiti grafinio informacijos apie popieriaus dydžio iki prietaisas A0 ar kalkė.
Braižytuvai atkreipti vaizdą su rašikliu (raštu blokas).
Bendravimas su kompiuterių braižytuvai dažniausiai atliekami. Pastaruoju atveju ryšys su konkrečiu kompiuterio nereikia, braižytuvai turi savo IP adresą , ir, kai įjungta, yra prieinama visiems vietinio tinklo mašinų).
Pirmieji braižytuvai (pvz., 565 Calcomp 1959) dirbo judėjimo popieriaus principo voleliu, taip suteikiant X, Y ir leidžianti švirkštimo priemonės judėjimą. Kitas požiūris (įtvirtintas Computervision Bendrauti I, pirmą CAD sistemą) yra modernizuotas pantografų , valdymo kompiuteris ir turintys rutulinis parkeris, taškinio elemento. Šio metodo trūkumas yra tai, kad reikia vietos atitinka braižymo plotas. Tačiau šio metodo privalumas, atsirandantis dėl jos nebuvimo, lengva pagerinti pastačius rašiklio tikslumą, taigi ir modelio tikslumą, kuris bus taikomas popieriuja. Vėliau šis įrenginys buvo papildytas specialia kasetė kuri galėjo rašyti įvairiomis spalvomis ir storiu.
"Hewlett Packard" ir Tektronix 1970-ųjų pabaigoje pateikti Tablet braižytuvą standartinio dydžio stalas. 1980 buvo išleistas mažesnis ir lengvesnis, HP 7470, kuri naudoja naujovišką technologiją "grūdėtas ratas", kad neperkeltumėte popieriaus. Šie maži braižytuvai namų ūkio reikmėms tapo populiarus verslo taikomąsias programas. Tačiau dėl jų prastos spausdinimo programos buvo praktiškai nenaudingas. Tačiau atsiradus naujiems lazeriniams ir rašaliniams braižytuvams su didesnės kokybės rezoliucija jie buvo išstumti iš rinkos dėl kainų skirtumo.