Nacionalizmas ir jo samprata

Nacionalizmas yra plačiai žinomas reiškinys, kuris gyvuoja jau ne vieną amžių. Europoje jis išpopuliarėjo po svarbaus pasaulio istorijai įvykio – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Nuo šios datos prabėgo jau keli amžiai, tačiau nacionalizmas vis tiek išliko populiariu ir svarbiu judėjimu Europoje. Tai patvirtina XX amžiuje vykę įvykiai, kurie turėjo neigiamos įtakos šalių demografinei, ekonominei situacijai (karų metu žūdavo žmonės, karinės atakos gyventojus sužalodavo – paversdavo nedarbingais), tačiau iš kitos pusės turėjo teigiamos įtakos jų vystymuisi ir tobulėjimui įvairiose srityse (ypač karo pramonėje). Taigi, remiantis istoriniais įvykiais galima teigti, kad nacionalizmas yra svarbi ir aktuali tema XXI amžiuje, nes šis fenomenas niekur nedingo – jis vis dar yra gyvas ir turi savo šalininkų beveik kiekvienoje Europos valstybėje.
Tikslas ir uždaviniai. Pagrindinis rašto darbo tikslas yra aptarti nacionalizmo sampratą remiantis istoriniais ir politiniais pavyzdžiais. Siekiant įgyvendinti šį tikslą reikia išsikelti keletą uždavinių: 1) aptarti nacionalizmo fenomeno istorinę kilmę; 2) aptarti nacionalizmo klasifikaciją.
Darbo struktūra. Aptariant rašto darbo struktūrą, galima teigti, kad dėstymas bus suskirstytas du skyrius ir keturis poskykius pagal analizuojamos temos pagrindinius argumentus.
Literatūra ir šaltiniai. Šis referatas yra rašomas remiantis medžiaga rasta VDU duomenų bazėse, aktualia informacija pateikta internetiniuose šaltiniuose bei keletu knygų: W. T. Kulesza „Mūsų laikų ideologijos“, N. Statkus „ Etniškumas ir nacionalizmas“ bei A. D. Smith „Nacionalizmas XX a.“ ir kitomis. Apibendrinant, šiame rašto darbe yra remiamasi daugiau nei keturi skirtingais šaltiniais.