Biheviorizmo ir konstruktyvizmo raiška suaugusiųjų švietime

Šiuolaikinis suaugusiųjų mokymasis paprastai remiasi keliomis mokymosi teorijomis: bihevioristine, kognityvistine, humanistine ir konstruktyvistine. Šios teorijos turi esminių skirtumų, tačiau visų teorijų šalininkai sutinka su tuo, kad mokymasis sukelia pastebimus besimokančiojo žmogaus turimų žinių ir elgsenos pokyčius. ,,Pokyčių koncepcija yra neatskiriama nuo mokymosi koncepcijos” (Andriekienė R. M., Anužienė B., 2006, p. 57).
Šiame darbe bus nagrinėjamos bihevioristinė ir konstruktyvistinė teorijos bei jų raiška suaugusiųjų švietime. Bihevioristinė teorija pagrįsta kiekybe. Žmogus tarsi indas, kurį reikia užpildyti informacija. Konstruktyvistinės teorijos šalininkai teigia, kad kuo aktyvesnis yra besimokantysis, tuo efektyvesnis mokymosi procesas. Pasyvus mokinys – paviršutiniškas mokymasis. Kaip pasireiškia šios mokymosi teorijos suaugusųjų švietime nagrinėja B. Bitinas, R.M. Andriekienė, B. Anužienė, M. Teresevičienė ir kt.

Darbo objektas – biheviorizmas ir konstruktyvizmas.
Darbo tikslas – nagrinėti biheviorizmo ir konstruktyvizmo raišką suaugusiųjų švietime.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti suaugusiųjų švietimo funkcijas.
2. Išsiaiškinti biheviorizmo ir konstruktyvizmo sąvokas.
3. Atskleisti teigiamas biheviorizmo ir konstruktyvizmo savybes.
Metodai – literatūros šaltinių analizė.