Tarp maldos ir meditacijos

Tikriausiai pasaulyje maža žmonių, kurie nenorėtų gyventi laimingai. Visi norime, kad netektų susidurti su fizinėmis problemomis ir ligomis, norime pasiekti pusiausvyros ne tik savyje, bet ir savo gyvenimuose. Apie tai paklausus žmonių, kurie aktyviai praktikuoja krikščionybę, arba yra paskendę tarp rytų filosofijų išminties lobių ir taipogi aktyviai užsiima praktika, beveik visi atsakys: „Mes tai turime“. Harmonija ir pusiausvyra, vidinė ramybė ir stabilumas, plati šypsena ir džiaugsmo kupinas veidas – iš kur visa tai?
Tiek krikščionys, tiek rytų filosofijas išpažįstantys asmenys užsiima dvasine praktika, tačiau skiriasi praktikos išraiška. Krikščionys išpažįsta maldą, o rytuose praktikuojama meditacija. Panašu, kad abi praktikos suteikia norimą rezultatą – laimę gyvenime. Tačiau kodėl vieniems priimtinesnė ir efektyvesnė yra malda, kitiems meditacija, tretiems - tinka abi praktikos? Taigi šio darbo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti maldos ir meditacijos pagrindinius skirtumus ir panašumus. Šiam tikslui įgyvendinti iškėlėme tris uždavinius:
1. Aptarti pagrindinius maldos bruožus;
2. Aptarti pagrindinius meditacijos bruožus;
3. Palyginti šių praktikų skirtumus ir panašumus.

Šio darbo objektas yra dvasinės praktikos išraiškos būdai – malda ir meditacija. Darbas yra skirtas trumpai palyginti šias dvi praktikas per jų pagrindinius bruožus – gal vis dėlto šios praktikos neturi nieko bendro? O galbūt skiriasi tik „išvaizda“, bet kiekvieną praktiką veda į tą patį tikslą?
Šiame darbe remsimės internetiniai šaltiniais bei straipsniais, Audronės Ilgevičienės knyga „Malda“, B. Gudaitytės koliokviumo medžiagos konspektu.