Dumblių panaudojimas medicinoje

Dirvotyra (dirvožemių mokslas) – tai mokslas apie dirvožemius, jų susidarymą, sandarą, sudėtį, savybes, geografinio paplitimo dėsningumus, apie esminę dirvožemio savybę – derlingumą ir būdus jam didinti. Tai gamtos mokslų šaka, išsivysčiusi į savarankišką discipliną. Šios disciplinos pradžią sudarė žymių rusų mokslininkų V. Dokučiajevo, P. Kostyčevo, N. Sibircevo XIX a. pabaigoje paskelbti darbai. (Danilevičius, Buivydaitė, Motuzas, Šleivys, 1996).
Dirvožemiai formuojasi įvairiomis sąlygomis iš įvairių uolienų. Jo susidarymas – ilgas ir sudėtingas dirvodaros procesas trunkantis nuo 200 metų iki 20 tūkst. metų. Todėl dirvožemis yra laikomas žmonijos turtas, kurį reikia ne tik racionaliai naudoti, bet ir visapusiškai gerinti.
Dirvožemiai ir jų savybių visuma, kaip pastebi Danilevičius, Buivydaitė, Motuzas, Šleivys (1996) priklauso nuo grunto, klimato, augalijos, reljefo ir paties dirvožemio susidarymo laiko trukmės. Jeigu nors viena šių sąlygų skiriasi, būtinai susidaro skirtingi dirvožemiai.
Lietuvos dirvožemiai susiformavo vykstant jaurėjimo, velėnėjimo ir pelkėjimo procesams. Mano darbo tikslas – plačiau supažindinti su vienu iš dirvožemių tipų – jauražemiais.
Darbo tikslo sieksiu išsikeldama šiuos darbo uždavinius:
1. trumpai apžvelgti dirvožemio susidarymą, sudėtį, tipus;
2. remiantis moksline literatūra atskleisti jauražemiams būdingas savybes.