Religinė tolerancija Lietuvos masinio informavimo priemonėse

Šiuolaikinėje visuomenėje pagrindinis veiksnys, lemiantis vienokį ar kitokį veikimą ar neveikimą, yra žiniasklaidos priemonės, jų skleidžiama informacija. Masinės informacijos priemonės, operatyviai skelbdamos aktualią, naują ir objektyvią informaciją, padeda visuomenei geriau orientuotis tikrovėje ir laiku išspręsti iškeltus gyvenimo uždavinius.
Temos aktualumas. Viena iš svarbiausių masinės komunikacijos priemonių funkcijų yra visuomenės informavimas. Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, viena iš kuruojamų sričių yra visuomenės informavimo politika. 1999 metų įstatyme pabrėžiama: „Lietuvos piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai reikšti savo pažiūras, nuomonę, skleisti žinias spaudoje ir kitose masinės informacijos priemonėse, gauti iš jų objektyvią informaciją kiekvienu valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimu. Masinės informacijos priemonės laisvos ir necenzūruojamos. Kišimasis į jų veiklą rengiant ir skleidžiant informaciją yra neleistinas.“. Pagal šį įstatymą masinės informacijos priemonės suteikia galimybę pasiekti visus visuomenės narius, ypač tai aktualu regionuose. Masinės informacijos priemonės laisvai rengia ir skleidžia informaciją. Savo veikloje jos vadovaujasi humanizmo, lygybės, tolerancijos, pagarbos žmogui ir kitomis bendražmogiškomis vertybėmis, padeda plėtoti demokratiją ir viešumą, skatinti visuomenės ir valstybės pažangą.
Temos problema. Tačiau tas pats įstatymų rinkinys traktuoja ir riboja neleidžiama skelbti informacija. Viena tokių ir praktiškai opiausia bei svarbiausia kiekvienam piliečiui, gerbiančiam savo tikėjimą ir vertybines pažiūras yra religinė aplinka. Šiuo atveju įstatymas numato, kad „Neskelbtina informacija, kurstanti karą, smurtą, nacionalinę ir religinę nesantaiką, taip pat neleidžiama platinti pornografijos kūrinių.“. Vadinasi pagal šį įstatymą, visos, su religine priešprieša susijusios informacijos neleidžiama skelbti su tuo nesusijusiems subjektams, išskyrus atvejus, kai tai numato teismo sprendimas arba leidžiama paties religinės aplinkos atstovo. Tačiau ar šiandieninėje visuomenėje ir jos informavimo priemonėse, pvz. televizijoje, yra laikomosi šių įstatymo normų? Juk šiuolaikinė visuomenė ištroškusi nuolatinių skandalų ir netikėtų akibrokštų, kurie duoda peną nesibaigiančioms ir vis naujoms diskusijoms bei apkalboms. Kyla klausimas ar religinės pažiūros šiandien dar tūri savo tikrąją vertę? Ar masinio informavimo priemonės neiškreipia pateikiamos informacijos laukdami didesnio ir norimo efekto, pamirštant moralines vertybes ir religinius principus.
Šiame darbe bus bandoma atsakyti į iškilusius probleminius klausimus, kaip šiandien yra vertinamos religinės normos ir kaip jos yra pateikiamos bei išreiškiamos masinio informavimo priemonėse. Darbas turėtų padėti atskleisti esamą situaciją ir įvertinti padėtį, vyraujančia religinėje erdvėje ir jos svarbą visuomenės rate.
Darbo objektas - Religinė tolerancija masinėse informavimo priemonėse.
Darbo tikslas - atskleisti ir įvertinti religinę toleranciją Lietuvos masinio informavimo priemonėse.
Darbo uždaviniai:
1. Teoriškai apžvelgti masinio informavimo priemonių ypatumus;
2. Apibrėžti religinės tolerancijos sampratą ir išskirti jos ypatybes;
3. Atskleisti ir įvertinti religinę toleranciją Lietuvos masinio informavimo priemonėse.
Darbo metodika. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė ir interpretavimas. Religinio ir informacinio konteksto metodologinis apibendrinimas.