Leksikologijos darbas apie širdį

Kalboje egzistuojantys žodžiai nėra vienareikšmiai. Beveik visi jie turi bent keletą reikšmių. Tokių, kurie atitiktų vieną signifikatą, reikėtų gerai paieškoti. Dėl natūralaus kalbos funkcionavimo dauguma žodžių turi ryšį su dviem, trim ar daugiau denotatų ir išreiškia ne vieną, o kelias sąvokas. Tokie žodžiai yra daugiareikšmiai. Žodis gali turėti ir virš trisdešimt reikšmių, todėl labai naudinga pasigilinti į jas, kad kartais nepavartotum žodžio netinkamoje vietoje ar netinkamame kontekste.
Mano pasirinktas žodis yra širdis. Atsivertę „Didijį lietuvių kalbios žodyną“, prie žodžio širdis randame vienuolika reikšmių, o tai yra nemažai. Pirmoji iš jų yra kraujo varomasis organas. Pavyzdžiui, dažnai girdime kalbant, kad vieni turi sveiką širdį, kitų ji yra silpna, su yda. Šio vartojamo žodžio reikšmė yra pagrindinė. Iš jos seka kitos šalutinės reikšmės, kurios susidarė su laiku, prireikus pavadinti naujus daiktus ir reiškinius, dar neturinčius pavadinimo. Tokia ir yra antroji reikšmė, kuri reiškia to organo ligą.