Socialinė psichologija: poreikių, motyvacijos, temperamento, charakterio, polinkio, sugebėjimo, valios analizė

Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas (lot. socialis - visuomeninis). Socialinė psichologija - kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Iš lotynų kalbos išvertus žodį - socialis lietuviškai reiškia draugiškas arba visuomeninis, iš graikų kalbos psyhe – siela, o logos – žodis arba mokslas. Pažodžiui versdami šį tarptautinį pavadinimą gautume „visuomeninį sielamokslį“
Socialinė psichologija labai glaudžiai susijusi su bendrąja psichologija. Pamažu ji išsiskyrė iš bendrosios ir tapo atskira psichologijos mokslo šaka. Pagrindinis skirtumas tarp bendrosios ir socialinės psichologijos yra tas, jog socialinė psichologija tiria juos psichinius reiškinius, kurie kyla žmonėms bendraujant, ir kurie yra bendri grupės nariams, o bendroji psichologija pirmiausiai domisi atskiro individo psichika, jos atskirais reiškiniais, tų reiškinių dėsningumais, fiziologiniais mechanizmais.
Socialinė psichologija – kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiais grindžiami stebėjimai ir eksperimentai.
Kiekvienas žmogus yra savo ir kitų žmonių elgesio tyrėjai, jis gali stebėti, analizuoti ir aiškinti savo bei kitų elgesį, mintis, jausmus.
Šiame darbe nagrinėsiu savo poreikius, motyvaciją, temperamentą, charakterį, polinkius, sugebėjimus, valią. Nagrinėsiu save kaip asmenybę, remsiuosi jau turimų psichologijos žinių elementais, gyvenimiškąją patirtimi bei įvairių teorijų požiūriais ir žiniomis.