Vegetatyvinis augalų dauginimas

Gamtoje labiausiai paplitęs augalų dauginimasis sėklomis, kurios perduoda genetiškai užkoduotas rūšies savybes, tačiau pasaulio sodininkai nepasitenkino vien gamtos galia ir patys sukūrė daugybę dekoratyvinių augalų veislių, vadinamų kultivarais. Daugelis augalų veislių vertingiausius savo požymius išlaiko tik padauginti vegetatyviškai. Vegetatyviškai yra dauginami augalai, kurie dėl įvairių priežasčių nedera arba jų sėkliniai palikuonys nepaveldi reikiamų savybių.
Vegetatyvinio augalų dauginimo būdų yra keletas – nuo paprasčiausių iki reikalaujančių laboratorijų. Paprasčiausiems priskiriamas dauginimas augalo dalimis: atlankomis, gyvašakėmis, skiepijant. Iš jų bene labiausiai paplitęs ir prieinamiausias, mažiausiai sąnaudų reikalaujantis – dauginimas gyvašakėmis jas įšaknydinant. Tai vienas iš dažniausiai taikomų vegetatyvinio dauginimo būdų, auginant sumedėjusius dekoratyvinius augalus. Kareivos duomenimis, šis dauginimo būdas tradiciškai yra skirstomas dar į dvi dalis: dauginimą sumedėjusiomis ir žaliosiomis gyvašakėmis. Šis skirtumas ryškesnis dauginant lapuočius, nes pirmuoju atveju gyvašakės yra be lapų, o antruoju – su jais.
Vegetatyvinis augalų dauginimas yra aktualus dėl to, kad nesuteikia galimybių paveldimam kintamumui. Didelė ir reikšminga vegetatyvinio augalų dauginimo metodų įvairovė leidžia pasirinkti optimaliausią dauginimo būdą. Vegetatyviniu būdu dauginami augalai greičiau užima želdinamą teritoriją. Tai naudinga norint turėti daugiau tos pačios rūšies dauginamų augalų. Gyvašakių šaknydinimas lieka vienintelis dauginimo būdas sėklų neišauginantiems augalams, arba kai dauginimas sėklomis nepriimtinas dėl veislės skilimo. Daugelis dekoratyvinių augalų dauginami tik vegetatyviniu būdu. Šiuo būdu dauginti augalai išlaiko F1 kartos savybes.
Vegetatyviniu būdu dauginamos somatinės ląstelės mitozės proceso metu skyla į analogiškas motininei dukterines ląsteles, užtikrindamos buvusias savybes ir tapačius palikuonis.