Baltymų inžinerija

Baltymai – tai iš aminorūšgčių sudarytos makromolekulės, kurios organizme atlieka įvairias funkcijas, nuo molekulinio variklio iki signalų perdavimo. Plačiai pripažįstamas baltymų dalyvavimas įvairiuose ląsteliniuose procesuose paskatino sutelkti pastangas į jų funkcijų nustatymą iš aminorūgščių sekų ir, jeigu įmanoma, iš jų struktūros (Keskin et al., 2008).

Modifikuoti galima ne tik baltymus, bet ir jų aminorūgščių sekas koduojančius genus. Palikuonims perduotas genų rinkinys nusako jo genotipą ir fenotipą, todėl žmonės emėsi analizuoti įvairių organizmų genus ir ką jie nulemia, tikėdamiesi, kad vieną dieną galės tai valdyti.

Dar visai neseniai buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad ateis diena, kai galėsime ne tik analizuoti įvairių organizmų (tarp jų ir žmogaus) genus, bet ir jais manipuliuoti. Šiuolaikiniai genų technologijos metodai leidžia kurti naujus genetinio kintamumo variantus laboratorijos sąlygomis ir gauti norimo genotipo bei fenotipo organizmus perkeliant geną iš vieno organizmo į kitą arba modifikuojant tam tikrus paties organizmo genus.

Šie eksperimentai pasidarė įmanomi tik tuomet, kai mes galiausiai supratome, kas ir kaip vyksta gamtoje. Šiuo konkrečiu atveju reikėjo išsiaiškinti genų rekombinaciją, DNR replikaciją, DNR reparaciją ir kitus procesus. Negana to – pačioje gamtoje tokie procesai nuolat vyksta. Genais gali susikeisti net labai tolimi mikroorganizmai. Dabar jau įprasta perkelti eukariotų genus arba genomo fragmentus į bakterijų (prokariotų) genomus.

Rekombinantinės DNR technologija, genų inžinerija ir biotechnologijos esmingai pakeitė šiuolaikinę mediciną ir žemdirbystę (Kučinskas, 2013).

Referato tikslas: Išanalizuoti baltymų inžinerijos naudą ir žalą naudojant įvairius literatūros šaltinius.