Knygos recenzija. Džordžas Orvelas - 1984

Įvadas

Autorius Džordžas Orvelas (George Orwell) (1903 – 1950) tikrasis vardas ir pavardė Eric Arthur Blair – garsus britų rašytojas, eseistas. Savo darbuose Džordžas akcentuoja socialinę neteisybę, revoliucinį protestą prieš totalitarizmą ir išreiškia viltį demokratiniu socializmu. Autorius rašyba pasižymi žanrų įvairove: romanai, esė, polemika, žurnalistika, pusiau sociologinės literatūros kritika ir poezija. Šiuo metu rašytojo knygos išverstos į daugiau nei 70 pasaulio kalbų. Jis gimė Indijoje, nors pagal kilmę anglas, pats gyveno Londone, Paryžiuje, kariavo Ispanijoje, bet buvo sužeistas. Galiausiai atsidėjo rašybai, tačiau, jau rašydamas paskutiniąją savo gyvenimo knygą „1984 – ieji“, Orvelas smarkiai sirgo džiova, nuo kurios galiausiai ir mirė. Orvelio yra išversta į lietuvių kalbą ir daugiau kūrinių. Karinės diktatūros paplitimas XX-ame amžiuje negalėjo paslėptis nuo atidžių literatorių žvilgsnio, kurie jautriai fiksavo mažiausius visuomenės nuomonių svyravimus. Daugelis rašytojų užėmė vienas ar kitas barikadų puses, neatsitraukdami nuo savo laikmečio politinių realijų. Tarp ryškių talentų, pritariančių humanizmo idėjoms ir asmenybės individualybei, grubiai sutramdytuose autoritariniuose valstybėse, ypatingai išsiskiria genialios antiutopijos „1984“ autorius Džordžas Orvelas. Savo kūrinyje jis pavaizdavo ateitį, kurios verta bijoti visais laikais. Autorius parašė savo darbą 1948 metais, o pavadinimą pasirinko pakeitę dviejų paskutiniųjų skaičių eilę. Tuo laiku pasaulis arčiau susipažino su galingiausią Europos armiją, kilusios iš SSRS. Jis bijojo, kad ateityje despotiškas valdymas panaikins „laisvę sakyti, jog du padauginus iš dviejų – keturi“. Iš rūpesčių dėl civilizacijos likimo kilo antiutopijos „1984” idėja.

Neseniai baigiau skaityti šią knygą ir nusprendžiau analizuoti būtent ją, nes jos turinys man pasirodo labai rimtas ir aktualus, kaip tai keistai neskambėtų, mūsų žmonijai ir dabartiniam pasauliui. Knyga skaitėsi labai sunkiai, bet perskaičius iki galo, įsitikinau, kad reikės skaityti dar kartą iš pradžių, tik jau visiškai iš kitos pusės.

Šitas kūrinys glaudžiai susiję su sociologiją, nes liečia daug tokių temų kaip: įvairių žmonių klasių ir sluoksnių nelygybę, kitų rasių diskriminaciją, laisvės atėmimą, įsiveržimą į asmeninę erdvę ir net kito žmogaus gyvenimo ir minčių valdymą pagal žiaurią Okeanijos valstybės partijos struktūrą. Iš vienos pusės tai valstybės įstatymas ir taisyklės, kurių negalima pažeisti ir sulaužyti, bet iš kitos pusės tai yra nežmogiškas elgesys, atsižvelgiant į žmogaus vidines poreikius. Laisvės atėmimas ir priverstinis tikėjimas į valstybės valdovą.