Pedagoginės minties raida Lietuvoje po krikšto priėmimo

Pradinių mokyklų plėtra

Skirtingai nuo jėzuitų, kuriems rūpėjo aukįtesniosio mokyklos, parapijų katalikų kunigai sparčiai steigė pradines parapines mokyklas. Baigiantis XVI a. beveik prie visų bažnyčių buvo įsteigtos pradinės mokyklos, kur dvasininkai, vargonininkai, seni kareiviai mokė lotyniškai skaityti, rašyti ir katekizmo.

XVII a. pirmoji pusė – mokyklų steigimo pakilimas: tasiranda reformatų ir stačiatikių įkurtų pradinių mokyklų. Tačiau po XVII a. maro dalis pradinių mokyklų sunyko. Pradinės mokyklos pradėjo kurtis prie kai kurių dvarų, kur mokėsi ir valstiečių vaikai. Kurį laiką jie galėjo sietki aukštesnio mokslo, tačiau 1733 metais Gardino seime feodalai uždraudė valstiečiams mokytis aukštesnėse mokyklose. Švietimas jau nebebuvo jėzuitų monopilis: pijorų vienuoliai taip pat ėmė steigtis mokyklas pasauliečiams. Šios mokyklos priimdavo į savo prieglaudas ir neturtingų šeimų vaikus.

Pijorų pradinėse mokyklose mokslas trukdavo trejus metus. Kolegijas sudarė septynios klasės. Žmiausios pijorų mokyklos buvo Ukmergėje, Panevėžyje ir Raseiniuose. Kitų rėligijų vienuoliai taip pat steigė mokyklas. Domininkonai buvo įkūrę mokyklą Žemaičių Kalvarijoje, pranciškonai – Kretingoje, Telšiuose, Dotnuvoje, po keletą mokyklų turėjo bazilijonai ir benediktinai.

Vidurinės mokyklos

XVI a. protestantai, stačiatikiai predėjo steigti vidurines mokyklas, kurios rengė universitetinėms studijoms. Tokioms studijoms rengdavo ir privačios mokyklos. Žinoma, privati mokykla, kuri buvo įkurta Biliūnų dvare netoli Raseinių. Patekti mokytis į didikų Goštautų, Radvilų dvarus kiekvienas moksleivis laikė garbe. Jėzuitai pat pat ėmė gerinti savo mokyklų turinį, taip bandė prisitaikyti prie naujų laiko reikalavimų. Labiausiai jie pertvarkė Vilniuje įkurtą kilningųjų kolegiją. Čia bovo dėstomos lotynų, prancūzų, vokiečių kalbos, filosofija, matematika, fizika, geograzija, istorija.