Jautrios veido odos pokyčiai atliekant raminančias/stiprinančias procedūras
Ištrauka
Temos aktualumas. Jautri oda yra būklė, kuriai būdingas didelis reaktyvumas, mažas toleravimas ir jautrumas odos alergijoms. Dėl aplinkos pokyčių ir rinkodaros strategijų, taip pat didėjančio visuomenės informuotumo apie odos priežiūrą, dėmesys odos būklei palaipsniui didėja (Fan et al., 2018)
Jautri oda pasireiškia didelei daliai gyventojų ir kelia didelį susidomėjimą kosmetikos pramonėje, tyrimuose. Atliktuose tyrimuose 50 proc. moterų įvardino, kad turi jautrią odą, vyrų - apie 40 proc. Didelis dėmesys skirtas produktams, kurie gali sumažinti odos jautrumą (Inamadar & Palit, 2013). Asmenims, turintiems jautrios odos sindromą, paprastai pasireiškia nemalonūs pojūčiai, kai sąveikaujama su fiziniais, terminiais ar cheminiais stimulais, kurie paprastai nesukelia poveikio sveikai odai (Do et al., 2020). Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, tai yra paciento suvokimas apie savo fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą, labai dažnai pablogėja pacientams, kurių oda yra jautri (Escalas-Taberner et al., 2011).
Šiuo metu odos jautrumas itin aktuali problema, dėl Covid-19 pandemijos metu naudojamų veido kaukių, respiratorių. Veido kaukės naudojimas padidina niežulio simptomus asmenims su veido dermatoze, pavyzdžiui, jautri oda, spuoguota oda, seborėjos dermatitas, atopinis polinkis, alerginis kontaktinis dermatitas ir atopinis dermatitas. Dėvimos veido kaukes gali sukelti dermatologinius pažeidimus, pvz., niežulys, paraudimas abrazyvinis niežulys, kuris dažniausiai sukelia dermatologinius pažeidimus, kurie gali pasireikšti sisteminėse ir dermatologinėse ligose.Kaukių naudojimas gali sukelti įvairius dermatologinius rezultatus, pvz., sausumą, paraudimą, deginimą, spuogus ir patinusį veidą dėl dirgiklių ir alerginių medžiagų, naudojamų kaukės gamyboje. Chirurginėse kaukėse yra formaldehido ir kitų konservantų. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo alerginio kontaktinio dermatito atvejų, dėl formaldehido Chirurginės kaukės (Di Altobrando et al., 2020).
Tyrimo problema. Kokios kosmetinės priemonės efektyviausiai veikia jautrios odos sindromą veido srityje.
Baigiamojo darbo objektas. Jautrios veido odos pokyčiai atliekant raminančias/ stiprinančias procedūras.
Baigiamojo darbo tikslas. Ištirti jautrios veido odos pokyčius atliekant raminančias/ stiprinančias procedūras.
Baigiamojo darbo uždaviniai.
-
Išanalizuoti jautrios odos sampratą ir požymius.
-
Išanalizuoti odos jautrumo priežastis, klasifikaciją.
-
Išanalizuoti kosmetinius produktus ir jų naudojimą odos jautrumo sušvelninimui.
-
Ištirti kaip pasikeitė tyrimo dalyvių veido oda prieš ir po raminančių, stiprinančių kosmetologinių procedūrų.
Baigiamojo darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, atvejo analizė papildyta kokybiniu tyrimu.
Baigiamojo darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas ir trys pagrindinės darbo dalys – mokslinės literatūros analizė, tyrimo dizaino parinkimas ir pristatymas, rezultatų analizė.
Mokslinės literatūros analizės dalyje analizuojama jautrios odos samprata ir požymiai, priežastys ir klasifikacija, kosmetinės priemonės ir produktai jautriai odai, jautrios veido odos priežiūra.
Antroje darbo dalyje parenkamas ir pristatomas tyrimo dizainas, atvejo analizės tyrimas, papildytas kokybiniu tyrimu, interviu.
Trečioje darbo dalyje pateikiama rezultatų analizė.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai papildantys tyrimo informaciją.
Turinys
- SANTRAUKA3
- SUMMARY3
- ĮVADAS4
- I. JAUTRIOS VEIDO ODOS POKYČIŲ ATLIEKANT RAMINANČIAS/STIPRINANČIAS PROCEDŪRAS TEORINIAI ASPEKTAI6
- 1.1. Jautrios odos samprata ir požymiai, epidemiologija6
- 1.2. Odos jautrumo priežastys, klasifikacija6
- 1.3. Jautrios odos priežiūra, higiena8
- LITERATŪRA9
Literatūros sąrašas
- Di Altobrando, A., La Placa, M., Neri, I., Piraccini, B. M., & Vincenzi, C. (2020). Contact dermatitis due to masks and respirators during COVID‐19 pandemic: What we should know and what we should do. Dermatologic therapy, 33(6), e14528.
- Do, L. H. D., Azizi, N., & Maibach, H. (2020). Sensitive skin syndrome: an update. American journal of clinical dermatology, 21(3), 401-409.
- Escalas-Taberner, J., González-Guerra, E., & Guerra-Tapia, A. (2011). Sensitive skin: a complex syndrome. Actas Dermo-Sifiliográficas (English Edition), 102(8), 563-571.
- Fan, L., Jia, Y., Cui, L., Li, X., & He, C. (2018). Analysis of sensitive skin barrier function: basic indicators and sebum composition. International journal of cosmetic science, 40(2), 117-126.
- Guerra-Tapia, A., Serra-Baldrich, E., Cabezas, L. P., González-Guerra, E., & López-Estebaranz, J. L. (2019). Diagnosis and treatment of sensitive skin syndrome: an algorithm for clinical practice. Actas Dermo-Sifiliográficas (English Edition), 110(10), 800-808.
- Inamadar, A. C., & Palit, A. (2013). Sensitive skin: an overview. Indian Journal of Dermatology, Venereology & Leprology, 79(1).
- Misery, L. (2013). Sensitive skin. Expert Review of Dermatology, 8(6), 631-637.
- Misery, L., Stander, S., Szepietowski, J. C., Reich, A., Wallengren, J., Evers, A. W., ... & Weisshaar, E. (2017). Definition of sensitive skin: an expert position paper from the special interest group on sensitive skin of the international forum for the study of itch.
- Pinto, P., Rosado, C., Parreirao, C., & Rodrigues, L. M. (2011). Is there any barrier impairment in sensitive skin? a quantitative analysis of sensitive skin by mathematical modeling of transepidermal water loss desorption curves. Skin Research and Technology, 17(2), 181-185.
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Vas 21, 2022
- Publikuotas
- 2022 m.
- Apimtis
- 9 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų