Europos Sąjungos sanglaudos politika: Ekonominiais aspektai Lietuvai

Viena svarbiausių vykdomų Europos politikų yra įvardinama Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politika, kadangi įtakoja daugybę ES valstybių narių viešojo gyvenimo sričių. Šios politikos esmė yra socialinės ir ekonominės atskirties, besireiškiančios regionų mastu, mažinimas. Vykdant sanglaudos politiką gerėja ne tik atskirų regionų ekonominė ir socialinė padėtis, bet ir visos ES pragyvenimo lygis. Norint pasiekti šios politikos tikslus, mažiau išsivysčiusių valstybių narių regionams ir jų modernizacijai skatinti visuomet buvo skiriama didžioji ES biudžeto dalis.

Žvelgiant į istoriją, įgyvendinant sanglaudos politiką, nemaža dalis ES biudžeto lėšų buvo pervedama iš turtingesnių ES regionų į keturias „sanglaudos valstybes“- Airiją, Graikiją, Ispaniją, Portugaliją bei skurdesnius labiau išsivysčiusių valstybių regionus tokius kaip: Pietų Italija ir Rytų Vokietija. Tuo tarpu po 2004 m. istorinės plėtros, kai prie ES prisijungė dešimt Vidurio ir Rytų Europos valstybių, bei 2007 m. vykusio Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo, skirtumai tarp ES valstybių narių regionų tapo dar akivaizdesni. Lietuvos viešojoje politikoje ES sanglaudos politika taip pat yra itin reikšminga, nes ES struktūrinės paramos lėšos yra laikomos vienu iš svarbiausių narystės privalumų.

Vis dėlto, reikėtų pastebėti, kad sanglaudos politikos poveikis neretai yra kritikuojamas kaip stabdantis natūralią visuomenės poreikius atspindinčią regionų raidą. Be to, įgyvendinant šią ES politiką, susiduriama su Europos Sąjungos plėtros, globalizacijos nulemtais iššūkiais, demografinėmis problemomis. Dėl šių priežasčių ES sanglaudos politikoje vykdomos reformos, kuriomis siekiama užtikrinti kiek galima veiksmingesnį sanglaudos politikos vykdymą ir efektyvesnį struktūrinių lėšų panaudojimą.

Šio darbo objektas – ES sanglaudos politikos raiška Lietuvoje.

Darbo tikslas – tyrinėti ES sanglaudos politikos raišką Lietuvoje iki Lietuvos įstojimą į ES ir po įstojimo į ES.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti sanglaudos termino sampratą;
2. Išanalizuoti Lietuvos įsijungimą į ES sanglaudos politiką;
3. Įvertinti integracijos ES sanglaudos politikoje gilinimą po Lietuvos įstojimo į ES;

Identifikuoti Lietuvos interesus ES sanglaudos politikoje