Atliekų rūšys ir susidarymo šaltiniai

Atliekos - viena iš pagrindinių šių laikų visuomenės problemų. Beveik kiekviena žmogaus veikla generuoja atliekas. Atliekomis laikomi bet kurios medžiagos ir daiktai, kuriuos turėtojas šalina, nori pašalinti ar privalo pašalinti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, išvardytoms Europos Sąjungos Bendrojoje atliekų direktyvoje. (Dagiliūtė, 2012) Atliekos yra skirstomos pagal kilmę ir specifines savybes. Pagal kilmę atliekas galima suskirstyti į gamybinės, komunalinės, žemės ūkio, mineralinių žaliavų gavybos, statybos ir griovimo. Pagal specifines savybes jos skirstomos į nepavojingas, pavojingas, organines, neorganines. Kasdien per dvi valandas pasaulyje išmetamų atliekų kiekis pripildytų didžiausią pasaulyje konteinerinį laivą, o tai yra 4380 tokių laivų per metus. [2] Pasaulio banko duomenimis beveik pusė visų pasaulyje susidariusių atliekų, t. y. apie 1,3 mlrd. tonų tenka Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos šalims. Dėl intensyvaus urbanizacijos ir populiacijos didėjimo progrnozuojama, kad iki 2025 metų atliekų pasaulyje skaičius pakils iki 2,2 mlrd., o iki 2030 – 3 mlrd. tonų. [2] Pasaulyje, kilus susirūpinimui dėl atliekų kaupimosi spartos ir neigiamo poveikio aplinkai, imtasi įvairių priemonių šiems neoptimistiškiems rodikliams sušvelninti.

TIKSLAS: Išnagrinėti atliekų rūšis ir jų susidarymo šaltinius.

UŽDAVINIAI:

1. Apibrėžti atliekų rūis ir jų susidarymo šaltinius;
2. Aptarti atliekų statistiką pasaulyje ir Europoje;