Minkštųjų audinių disfunkcijos principų suvokimas

Minkštasis audinys tai audinys, kuris sujungia, sutvirtina arba apgaubia žmogaus organus ir struktūras, kurios nėra sukietėjusios į kaulą. Minkštųjų audinių ligos ir traumos pažeidžia jų struktūrą, suardo audinius.

Disfunkcija – tai fizioliginio audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas. Minkštųjų audinių ligos, atsižvelgiant pasireiškimo trukme, gali būti skirstomos į:

• ūmines (trunkančias iki 4 savaičių);
• poūmines (sergama 4-6 savaites);
• lėtines (trunkančias daugiau nei 6 savaites arba kai ūminė liga pasireiškia sutrikus gijimo procesams po ankstesnio pažeidimo).

Minkštųjų audinių pažeidimas gali būti:

• difuzinis, generalizuotas (išplitęs pvz. esant fibromialgijai, reumatinei polimialgijai);
• regioninis (pvz. esant veido skausmui, kaklo skausmui, nugaros skausmui, miofascinio skausmo sindromui);
• lokalus, ribotas esantis tam tikroje vietoje. pvz. petyje, kelyje, rieše. Tikslesnė lokalizacija pvz. riešo tiesiamųjų raumenų paviršius.

Pažeidžiami audiniai: sausgyslės, raiščiai, raumenys, sąnarių tepaliniai maišeliai, skaidulinės kremzlės.