Riboflavino biointezė

Riboflavino (vitamino B2) yra kepenyse, kiaušinių tryniuose, piene ir mėsoje. Šis vitaminas pramoniniu mastu sintetinamas įvairių maisto produktų, tokių kaip duona ar dribsniai, maistinės vertės pagerinimui. Perteklinis riboflavino suvartojimas nėra žalingas, nes jis efektyviai pašalinamas su šlapimu. Dėl to jis mažais kiekiais naudojamas kaip geltoną spalvą suteikianti medžiaga maisto produktuose (E-101), pavyzdžiui, leduose, padažuose, jogurtuose, gazuotuose gėrimuose. Visgi daugiau kaip 80% pagaminamo riboflavino sunaudojama kaip gyvūnų pašarų priedas [1, 2].

Riboflavinas yra būtinas ląstelių metabolizmui, nes jis yra flavino mononukleotido (FMN) ir flavino adenino dinukleotido (FAD) – dehidrogenazių ir oksidoreduktazių – pirmtakas [3]. Rekomenduojama paros riboflavino dozė yra 1,3 mg. Kadangi organizmas pats šio vitamino nesintetina, pakankamas jo kiekis turi būti reguliariai gautas su maistu. Riboflavino nepakankamumo simptomai yra gerklės skausmas, hiperemija (padidėjęs kraujo plūdimas į kurią nors kūno vietą), burnos ir gleivinių edema, cheilozė (gleivinių, ypač burnos pažeidimai), glositas (liežuvio uždegimas). Be to, riboflavinas naudojamas laktinės acidozės, sukeltos vartojant nukleozidų analogus malšinant AIDS simptomus, taip pat migrenos ir maliarijos gydymui [1].