Mažųjų bendrijų apmokestinimas

Turint aiškią veiklos viziją ir nutarus pradėti verslą, reikia nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti. Tenka pasirinkti, ar verslą vykdyti verčiantis individualia veikla (fizinis asmuo), ar steigti įmonę (juridinis asmuo). Nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti, galima remiantis šiais kriterijais: kuo užsiimsite, koks turimo kapitalo dydis, veiklą vykdysite vienas ar su partneriais, koks veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis. Galiojantys LR teisės aktai nenumato pareigos, norintiems imtis tam tikros veiklos, būtinai steigti įmonę. Įmonių steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo steigti pasirinktos teisinės formos juridinį asmenį (toliau – JA) iki jo įregistravimo JA registre. Nors steigimo procesas visų įmonių panašus, tačiau yra ir skirtumų. Šiame projekte išsiaiškinsiu kokie reikalingi dokumentai įsteigti mažąją bendriją, bei kokie yra veiklos apmokestinimo ypatumai.

Darbo tikslas – išanalizuoti mažųjų bendrijų apmokestinimo privalumus ir trūkumus.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti mažosios bendrijos apmokestinimo privalumus ir trūkumus.
2. Išanalizuoti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą už 2014-2017 metus.

Tyrimo metodai: teisės aktų ir projektų, reglamentuojančių mažųjų bendrijų veiklos apmokestinimą, bei mokslinės literatūros analizė ir sintezė. Analizuoti teisės aktai

ir jų projektai paskelbti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Duomenų analizei taikytas duomenų sisteminimas, grupavimas, palyginamoji analizė.